2026 m. rugpjūčio 7 d. pranešimas žiniasklaidai
Ar Lietuvai reikia atskiro pacientų ombudsmeno, ar pakaktų sustiprinti jau veikiančias institucijas? Šį ir kitus klausimus Seime vykusiose diskusijose kėlė Seimo narės Jurgita Sejonienė ir Paulė Kuzmickienė, kartu su ekspertais aptardamos pacientų apsaugą nuo netinkamo elgesio slaugos bei ilgalaikės priežiūros įstaigose.
„Institucijos sako, kad žmogus turi kur kreiptis, tačiau daugelis žmonių skundžiasi nežinantys nei kur kreiptis, nei kas realiai apgins jų teises. Kai kalbame apie žmones, kurie dėl amžiaus, ligos ar negalios nebegali apsiginti patys, valstybė negali apsiriboti formalia tvarka. Ji privalo užtikrinti, kad silpniausias žmogus būtų išgirstas“, – pastebėjo Seimo narė Paulė Kuzmickienė.
Susitikimo metu atkreiptas dėmesys į vieną iš problemų, kuri dažnai lieka nematoma – pažeidžiamiausių asmenų apsaugą nuo netinkamo elgesio. Asmenys, kurie dėl amžiaus, ligos ar negalios yra visiškai priklausomi nuo kitų, dažnai neturi realių galimybių patys apginti savo teisių. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai vyresnio amžiaus žmonės, ypač turintys negalią ar kognityvinių sutrikimų, patiria įvairias netinkamo elgesio formas: fizinį smurtą, nepriežiūrą, orumo pažeidimus, kartais net fizinį suvaržymą, emocinį ar psichologinį spaudimą. Šios situacijos dažnai lieka neidentifikuotos, nes pats žmogus negali apie jas pranešti, o kontrolės mechanizmai yra fragmentuoti. Todėl ilgalaikės priežiūros sistemos stiprinimas negali apsiriboti vien paslaugų plėtra – jis turi apimti ir aiškius žmogaus teisių apsaugos mechanizmus.
Susitikimo metu informacija apie pacientų skundus pasidalijo Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SPPD), Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Akreditavimo tarnyba), Lietuvos bioetikos komitetas ir kitos institucijos.
Kaip teigė SPPD direktorius Alvydas Masiulis, skundų skaičius kasmet didėja: 2024 m. buvo tirti 54 skundai, 2025 m. – 78, o 2026 m. prognozuojama apie 150 skundų. Akreditavimo tarnyba taip pat nurodo, kad gaunamų skundų skaičius sparčiai auga: 2022 m. – 576, 2023 m. – 633, 2024 m. – 573, 2025 m. – 876 skundai. Dažniausiai skundžiamasi dėl nepriežiūros, nedėmesingumo ir griuvimų. Skundų dėl gydytojų ir slaugytojų gaunama mažiau, kiek daugiau – dėl slaugytojų padėjėjų. Pačios institucijos pažymi, kad augantis skundų skaičius nebūtinai reiškia blogėjančią situaciją – jis gali rodyti ir didėjantį žmonių savo teisių suvokimą. Bioetikos komiteto duomenimis, skundų iš viso gaunama 60–80 per metus, tačiau dėl slaugos ar ilgalaikės priežiūros įstaigų sulaukiama tik pavienių skundų. Komiteto atstovė Vilma Lukaševičienė atkreipė dėmesį į klaidų pripažinimo kultūros trūkumą įstaigose, netinkamą pacientų informavimą bei fizinio suvaržymo problemą. Kaip pastebėjo diskusijos dalyviai, jei skundų nedaug, tai savaime nebūtinai reiškia gerą situaciją – veikiau gali rodyti, kad žmonės tiesiog nežino, kur ir kaip kreiptis.
„Didėjantis skundų skaičius nebūtinai reiškia blogėjančią situaciją. Jis gali rodyti ir tai, kad žmonės tampa drąsesni ginti savo teises. Tačiau kol nežinome, kiek žmonių apskritai nesikreipia pagalbos, negalime teigti, kad sistema veikia pakankamai gerai“, – sakė Seimo narė Jurgita Sejonienė.
Diskusijos dalyviai pasidalijo vis dar pasitaikančiais atvejais, kai norima taikyti fizines pacientų tramdymo (fiksavimo) priemones, trūksta elementarios pagarbos ir dėmesio paciento orumui. Aptarta situacija, kai vienos slaugos ar globos įstaigos vadovas siekė, kad būtų leista pacientus rišti. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad fiksavimas gali būti taikomas tik išimtiniais, mediciniškai pagrįstais atvejais (pavyzdžiui, esant ūmiai psichiatrinei būklei ar delyrui), taikant aiškias procedūras ir nuolatinę priežiūrą.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA prezidentė Neringa Čiakienė pastebėjo, kad dažnai institucijose pritrūksta elementarios pagarbos žmogui: „Nemato žmogaus, mato tuščią vietą. Personalas nesisveikina, neprisistato, praeina pro pacientą taip, tarsi jo ten nebūtų. Kartais net delegacijos vaikšto per palatas kaip per ekskursiją, o gulintiems žmonėms neskiriama jokio dėmesio. Tai nėra smurtas įprasta prasme, bet tai – orumo pažeidimas, ir jis kartojasi kasdien.“
Diskusijoje taip pat įvardyti diskriminaciniai atvejai, kai pacientai nepriimami į globos įstaigas vien dėl sunkios sveikatos būklės.
Slaugytojų bendruomenės atstovai pastebėjo, kad bendravimo kultūrą lemia skirtingos darbuotojų patirtys, kartų skirtumai ir studijų laikotarpis, todėl būtina nuosekliai stiprinti pagarbų bendravimą bei žmogaus teisių kultūrą.
Diskusijos dalyviai išskyrė keletą krypčių, kurios galėtų sustiprinti pacientų apsaugą ilgalaikėje priežiūroje. Siūlyta įdiegti nuolatinę paslaugų kokybės stebėseną, aktyviau dalytis gerąja praktika tarp įstaigų, stiprinti žmogaus teisių kompetencijas tiek darbuotojams, tiek pacientų artimiesiems. Taip pat aptartas poreikis įstaigose turėti mediatoriaus funkciją, kuri padėtų spręsti konfliktus ir nagrinėti skundus. Pabrėžta, kad būtinas vieningas kokybės standartas slaugos ir globos srityje, apimantis tiek sveikatos, tiek socialinių paslaugų sektorius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pažymėjo, kad toks standartas turėtų būti parengtas per artimiausius kelerius metus. Diskusijos dalyviai taip pat akcentavo, jog žmonėms turi būti daug aiškiau, kur ir kaip pateikti skundus.
Seimo narės kėlė klausimą, ar šiems klausimams spręsti reikalinga atskira institucija – ombudsmenas, panašiai kaip veikia Lenkijoje. Diskusijoje dalyvavusi Seimo kontrolierė Erika Leonaitė atkreipė dėmesį, kad Seimo kontrolierių įstaigos kompetencija jau dabar apima žmogaus teisių pažeidimų socialinės globos įstaigose tyrimą. Jos vertinimu, vietoje naujos institucijos steigimo tikslingiau būtų stiprinti jau veikiančio Seimo kontrolierių instituto įgaliojimus.
„Svarbiausia nėra įkurti atskirą instituciją. Svarbiausia, kad žmogaus teisės būtų realiai ginamos. Jei tam reikia stipresnių Seimo kontrolierių įgaliojimų, turime apie tai padaryti“, – po susitikimo kalbėjo diskusiją surengusios Seimo narės.
Diskusijos metu išryškėjusius iššūkius Seimo narės apibendrins slaugos ir ilgalaikės priežiūros politikos gairių projekte, kurį ketina pristatyti spaudos konferencijoje Seime rugpjūčio 19 d., 10 val.
