Krašto apsaugos ministerija (KAM) rugpjūčio 10–16 d. savaitę pradėjo vertinti keturių įmonių pirminius pasiūlymus dėl Kairių karinio miestelio Klaipėdos rajone infrastruktūros vystymo ir pradėjo technines derybas.
KAM nurodė, kad rudenį su rangovais vyks finansinės bei teisinės derybos. Galutinius pasiūlymus tikimasi gauti ir sutartį su konkurso laimėtoju pasirašyti iki 2026 m. pabaigos.
Pirkimo laimėtojas bus renkamas pagal kainos ir kokybės santykį. Projektas įgyvendinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, o Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertai ministerijai padeda visuose jo etapuose – nuo pasirengimo ir privataus partnerio atrankos iki sutarties priežiūros.
Kairių miestelio projektavimą ir statybas planuojama pradėti 2027 m., o visą infrastruktūrą sukurti per trejus metus – iki 2030 m. Preliminarūs valstybės turtiniai įsipareigojimai siektų apie 520 mln. eurų su PVM.
Į šią sumą įtrauktos projektavimo, statybos, priežiūros, 12 metų paslaugų teikimo ir finansavimo išlaidos. KAM mokėjimus privačiam partneriui numato pradėti 2030 m., užbaigus statybas.
Maždaug 80 hektarų teritorijoje numatyta pastatyti administracinius ir gyvenamuosius pastatus, kareivines, sporto, sandėliavimo, garažų bei techninės paskirties objektus. Bendras pastatų plotas turėtų siekti apie 67 tūkst. kv. m, o inžinerinių statinių – apie 30 tūkst. kv. m.
Miestelyje planuojama įkurdinti apie 1 500 Lietuvos karių iš motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ ir privalomosios pradinės karo tarnybos. Pasak KAM, infrastruktūra bus skirta brigadai „Žemaitija“, Butigeidžio dragūnų batalionui ir kitiems vienetams, stiprins atkuriamos Pirmosios divizijos pajėgumus bei leis priimti daugiau šauktinių.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas projektą pavadino strategiškai svarbiu Lietuvos saugumui ir kariuomenės kovinei galiai. Ministerija taip pat tikisi, kad jis palengvins NATO sąjungininkų karių integravimą ir prisidės prie regiono ekonomikos.
