JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugpjūčio 14 d. Long Ailande, Niujorko valstijoje, pareiškė „netrukus“ paskelbsiantis Hormūzo sąsiaurį JAV teritorija. Per kalbą policijos akademijoje jis teigė, kad Vašingtonas sąsiauryje įvedė blokadą ir be jo leidimo nepraplaukia nė vienas laivas.
Nebuvo aišku, kiek rimtai D. Trumpas kalbėjo ir ar jo žodžiai rodo naują oficialią JAV politikos kryptį. Hormūzo sąsiauris yra tarptautinis vandens kelias tarp Irano ir Omano, per kurį iki karo buvo gabenama apie penktadalį pasaulio jūromis prekiaujamos naftos ir dujų.
Anksčiau tą savaitę D. Trumpas platformoje „Truth Social“ tvirtino, kad Jungtinės Valstijos visiškai kontroliuoja sąsiaurį ir, jo manymu, šią kontrolę išlaikys. Baltieji rūmai liepos 28 d. taip pat skelbė, kad JAV sprendžia, kuriems laivams leisti praplaukti per blokadą.
JAV ir Izraelis karą prieš Iraną pradėjo vasario 28 d., o konfliktas vėliau virto kova dėl sąsiaurio kontrolės. Derybos dėl jo atidarymo tebėra įstrigusios, nors rugpjūčio 5 d. Iranas skelbė esąs baigiamajame susitarimo su Omanu rengimo etape, o D. Trumpas žadėjo galimą susitarimą tą savaitę.
Teheranas rugpjūčio 8 d. pareiškė neatidarysiantis sąsiaurio, kol JAV nepakeis savo elgesio, nekompensuos karo žalos, nepanaikins sankcijų ir besąlygiškai neatlaisvins įšaldyto Irano turto. Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Mohsenas Rezaei rugpjūčio 11 d. taip pat reikalavimus susiejo su karo ir jūrų blokados nutraukimu.
D. Trumpas sakė, kad Iranas „labai blogai pralaimi“, tačiau jo administracija nepaaiškino, kaip ketina užbaigti karą. JAV viceprezidentas JD Vance’as rugpjūčio 13 d. pagrindiniu tikslu pavadino sąsiaurio atidarymą, kad amerikiečiams atpigtų nafta ir dujos.
Prezidentas pripažino, kad degalų kaina pakilo iki maždaug 4 JAV dolerių, bet pareiškė neatsiprašysiantis už karo politiką. Rugpjūčio 13 d. sąsiauryje dronais buvo užpulti du Jungtinių Arabų Emyratų valstybinės bendrovės ADNOC tanklaiviai; JAE apkaltino Iraną, o Teheranas iškart neatsakė.
