Europos Sąjungos ambasadorė Jungtinėse Valstijose Jovita Neliupšienė sako, kad Donaldo Trumpo administracijos strateginiuose dokumentuose Europai skiriamas mažesnis prioritetas nei Vakarų pusrutuliui, Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui bei Artimiesiems Rytams.
Baltųjų rūmų 2025 m. nacionalinio saugumo strategijoje numatoma JAV karinį dėmesį perskirstyti į Vakarų pusrutulį iš santykinai mažiau svarbiais laikomų kitų veiksmų teatrų. Indijos ir Ramiojo vandenyno regionas dokumente įvardijamas vienu svarbiausių šio amžiaus ekonominės ir geopolitinės konkurencijos laukų.
Strategijoje Europa raginama labiau savarankiškai rūpintis savo gynyba, nors kartu pabrėžiama, kad ji Jungtinėms Valstijoms išlieka strategiškai ir kultūriškai svarbi.
Neliupšienė teigė Vašingtone girdėjusi argumentą, kad JAV finansavo Europos saugumą, o Europos šalys daugiau investavo į infrastruktūrą, socialinę sistemą, sveikatos apsaugą ir gyvenimo kokybę. Ambasadorės vertinimu, Trumpo administracija atspindi tokį požiūrį į saugumo naštos pasidalijimą.
Pasak ambasadorės, D. Trumpas nemėgsta tarptautinių organizacijų ir pirmenybę teikia dvišaliams santykiams bei tiesioginiam bendravimui su valstybių vadovais.
Vis dėlto JAV administracija palaiko gerus santykius su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, o Neliupšienė tai sieja su prekybos derybomis. Ji pabrėžė, kad prekybos, ekonomikos, eksporto kontrolės ir skaitmeninės politikos klausimų Vašingtonas negali išspręsti vien su pavienėmis ES narėmis – šiais klausimais tenka derėtis su visa Europos Sąjunga.
Saugumo klausimas Lietuvai ypač aktualus, nes nuo maždaug birželio laukiama aiškesnių žinių dėl tolesnio JAV karių buvimo šalyje. Birželio 2-ąją, prasidėjus rotacijos kaitai, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, kad amerikiečiai sugrįš, o prezidento patarėja Asta Skaisgirytė tvirtino, jog JAV kariai Lietuvoje lieka ir toliau užtikrina atgrasymą bei gynybą.
