Jungtinės Valstijos ateityje nebegrįš prie ankstesnio „globalaus policininko“ vaidmens, todėl Europa turės daugiau investuoti į savo saugumą, sako Europos Sąjungos ambasadorė JAV Jovita Neliupšienė. Jos vertinimu, tokios krypties Vašingtonas laikytųsi ir tuo atveju, jei respublikonų administraciją pakeistų demokratai.
J. Neliupšienė interviu portalui „15min“ sakė, kad Europa ilgą laiką daugiau investavo į infrastruktūrą, socialinę apsaugą, sveikatą ir gyvenimo kokybę, o JAV visuomenėje sustiprėjo lūkestis, kad europiečiai patys daugiau prisidėtų prie gynybos.
Ambasadorės teigimu, JAV dabar labiau susitelkia į savo interesus ir ekonominį saugumą. Vis dėlto tai nereiškia visiško pasitraukimo iš užsienio politikos, nes Pentagonas strateginį JAV buvimą užsienyje laiko svarbiu pačių Jungtinių Valstijų saugumui.
2026 metų JAV nacionalinės gynybos strategijoje nurodoma, kad Vašingtonas liks įsitraukęs Europoje, tačiau pirmenybę teiks savo teritorijos gynybai ir Kinijos atgrasymui. Europos NATO šalys turėtų prisiimti pagrindinę atsakomybę už žemyno konvencinę gynybą, o JAV parama liktų kritiškai svarbi, bet mažesnė.
Prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Europos sąjungininkus dėl gynybos išlaidų. JAV karo sekretorius Pete'as Hegsethas yra pareiškęs, kad Europos pajėgumas atgrasyti Rusiją priklauso nuo didesnio jos pačios indėlio, nes JAV ištekliai vis labiau nukreipiami į Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną.
Pentagonas jau informavo sąjungininkus mažinsiantis NATO krizei skiriamų pajėgumų apimtį. AP duomenimis, tai apima lėktuvnešio smogiamąją grupę, dalį povandeninių laivų, naikintuvų, jūrų patruliavimo bei oro papildymo kuro lėktuvų ir bepiločių orlaivių. NATO pajėgų Europoje vadas generolas Alexus Grynkewichas teigė, kad JAV Aljansui ir toliau skirs ribotus, bet kritiškai svarbius pajėgumus.
2025 metais Hagoje vykusiame NATO viršūnių susitikime sąjungininkai įsipareigojo iki 2035 metų gynybai ir su saugumu susijusioms reikmėms kasmet skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Mažiausiai 3,5 proc. turėtų būti skiriama pagrindiniams kariniams poreikiams.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte nurodė, kad Europa ir Kanada 2025 metais gynybai išleido daugiau kaip 90 mlrd. JAV dolerių daugiau nei 2024-aisiais – beveik 20 proc. daugiau.
