Seimas antradienį, rugpjūčio 25-ąją, pradėjo iš naujo svarstyti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl reikalavimų dešimtokams pagrindiniam išsilavinimui įgyti. Už įstatymo svarstymą iš naujo balsavo 107 parlamentarai, o už siūlymą laikyti jį nepriimtu – keturi.
Prezidentas siūlo kartelę atidėti iki 2029-ųjų
Seimas liepos 14 dieną priėmė pataisas, kuriomis nutarė palikti dabar galiojančius pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo įgijimo reikalavimus. Taip parlamentarai atsisakė keturių balų kartelės, kuri dešimtokams turėjo įsigalioti rugsėjo 1 dieną.
Pagal 2022 metais priimtas Švietimo įstatymo pataisas, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) dešimtokai, norintys tapti vienuoliktokais, būtų turėję išlaikyti bent ketvertu.
Šiuo metu pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir dalyvavus PUPP, nepriklausomai nuo gauto rezultato. Patikrinimas privalomas visiems dešimtos klasės mokiniams, tačiau jo rezultatas netrukdo būti perkeltiems į aukštesnę klasę.
Dešimtoje klasėje tikrinami lietuvių kalbos ir matematikos pasiekimai, o tautinių mažumų mokyklose – dar ir gimtosios kalbos bei literatūros žinios.
G. Nausėda Seimo sprendimą vetavo liepos 24 dieną. Prezidentas pasiūlė slenkstinio PUPP pasiekimų lygio reikalavimo neatsisakyti, bet jo įsigaliojimą atidėti iki 2029 metų rugsėjo 1-osios.
Grąžintas įstatymas Nr. XVP-1405GR perduotas Seimo Švietimo ir mokslo komitetui. Galutinis balsavimas dėl prezidento veto numatytas rugpjūčio 25-osios vakariniame posėdyje.
Prezidentūra kartelę vadina minimaliu reikalavimu
Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė Seime teigė, kad pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas turi patvirtinti ne tik formalų ugdymo programos baigimą ir dalyvavimą PUPP, bet ir tai, jog mokinys įgijo bent minimalius programoje nustatytus gebėjimus bei kompetencijas.
Prezidentūros vertinimu, slenkstinis pasiekimų lygis nėra aukštas ar mokinius atrenkantis akademinis reikalavimas. Tai minimalus rezultatas, kurio galima tikėtis iš pagrindinio ugdymo programą baigusio žmogaus.
J. Karpavičienė taip pat tvirtino, kad kartelės panaikinimas prieš pat jos įsigaliojimą, jos dar neišbandžius ir nepateikus naujo modelio poveikio analizės, pakerta pasitikėjimą valstybės sprendimais.
Prezidento pozicija – valstybė gali nustatyti minimalų pasiekimų lygį, tačiau kartu privalo kiekvienam mokiniui sudaryti realias galimybes jį pasiekti. Prezidentūra siūlo trejus metus iki 2029-ųjų skirti sisteminėms švietimo spragoms šalinti, į šį darbą įtraukiant politikus, švietimo bendruomenę, ekspertus, mokslininkus ir savivaldą.
Liepos 16 dieną į G. Nausėdą kreipėsi 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos. Jos prašė vetuoti Seimo sprendimą atsisakyti PUPP kartelės.
Ministrė remia veto, bet vienos kartelės nelaiko sprendimu
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pareiškė palaikysianti prezidento veto. Vis dėlto ministrė laikosi pozicijos, kad vien kartelės įsigaliojimo atidėjimas problemos neišspręs – mokinių gebėjimus būtina stiprinti dar iki dešimtos klasės.
R. Popovienė argumentavo, kad vienas patikrinimas negali tapti nuosprendžiu šešiolikmečio ateičiai. Matematikos PUPP 2026 metais neišlaikė apie 5 tūkst. mokinių, o daliai jų valstybė neturėtų kur pasiūlyti tęsti mokslų.
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė teigė, kad frakcija linkusi pritarti prezidento veto.
