TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas trečiadienį, 2026 m. liepos 22 d., pareiškė, kad jo partija parems apkaltos procesą Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui, ir paragino politiką atsisakyti parlamentaro mandato. Pareiškimas paskelbtas tą pačią dieną, kai Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, jog R. Žemaitaitis pagrįstai nuteistas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto šiurkštaus menkinimo.
Kasčiūnas ragina atsisakyti mandato ir kritikuoja „Nemuno aušros“ tylą
„Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, nebelieka vietos aiškinimams ar pasiteisinimams, esą Remigijus Žemaitaitis buvo neteisingai suprastas. Teismas pripažino jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, todėl jis turėtų atsisakyti Seimo nario mandato. Užtenka teistų ir teisiamų politikų Seime ir apskritai Lietuvos politikoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė L. Kasčiūnas. Tame pačiame įraše jis pridūrė: „TS-LKD parems apkaltos procesą Seimo nariui R. Žemaitaičiui.“
TS-LKD vedlys taip pat sakė pasigendąs „Nemuno aušros“ narių viešos pozicijos dėl nepalankaus teismo sprendimo. „Visą laiką buvo aiškinama, kad tai yra tik R. Žemaitaičio asmeninė problema ir kad partija nėra susijusi su neapykantos kurstymu. Todėl keista matyti, kad R. Žemaitaitis ir toliau lieka šios partijos pirmininku bei frakcijos Seime seniūnu, o pati partija tyli. Ar ji bent kiek turi savarankiškumo ir savigarbos?“ – rašė L. Kasčiūnas.
Apeliacinis teismas padidino baudą iki 10 tūkst. eurų
Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį nusprendė, kad R. Žemaitaitis pagrįstai nuteistas baudžiamojoje byloje dėl antisemitinių pareiškimų, ir padidino anksčiau skirtą piniginę baudą – nuo Vilniaus apygardos teismo skirtų 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų. R. Žemaitaitis kartu su advokatu apeliaciniais skundais siekė išteisinimo, tačiau šiuos skundus teismas atmetė.
Nuosprendis įsiteisėjo jo priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius jį kasacine tvarka galima skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). Generalinės prokuratūros duomenimis, teismas iš dalies tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą – prokuratūra buvo prašiusi skirti 51 250 eurų subendrintą baudą. Apeliacinis teismas nustatė, kad šiurkščiai menkinančiais Holokaustą pripažintini ne vienas, o trys vienas po kito R. Žemaitaičio „Facebook“ paskelbti tekstai; vertindamas bausmę teismas atsižvelgė į pasisakymų tęstinumą ir sistemingumą – iš viso 7 epizodus, retorikos agresyvumą, istorinių faktų iškraipymą bei politiko, kaip valstybės pareigūno, statusą.
Bylos pradžia siekia 2025 m. gruodžio 4 d., kai Vilniaus apygardos teismas R. Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo. Pirmosios instancijos byloje buvo tirti 7 politiko socialiniame tinkle paskelbti įrašai ir viena viešai Seime pasakyta kalba. Prokuratūros duomenimis, inkriminuoti įrašai paskelbti 2023 m. gegužės 8 d., birželio 13, 14 ir 15 d., o Seimo plenarinio posėdžio kalba pasakyta 2023 m. gegužės 9 d.
Kada gali prasidėti apkalta ir ką sako Žemaitaitis
Parlamento Etikos ir procedūros komisijos pirmininkas Viktoras Fiodorovas patvirtino, kad po Apeliacinio teismo sprendimo R. Žemaitaičiui Seime turi būti pradėta apkaltos procedūra. Seimo pirmininkas Juozas Olekas trečiadienį žurnalistams sakė, kad procedūra galėtų būti pradedama tik įsiteisėjus galutiniam LAT sprendimui arba jeigu Apeliacinio teismo nuosprendis nebūtų apskųstas kasacine tvarka.
Pagal Seimo statutą, jei parlamentaras įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažįstamas kaltu baudžiamojoje byloje, jo mandatas naikinamas, o pašalinus jį apkaltos būdu politikas 10 metų negalėtų kandidatuoti į renkamas pareigas. Pats R. Žemaitaitis trečiadienį teismo sprendimą vadino politizuotu, teigė ketinantis jį skųsti LAT ir tikino neketinantis atsisakyti Seimo nario mandato.
