Rugsėjo 1 dieną Lietuvoje įsigaliojo Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pakeitimai, mažinantys procedūrų skaičių ir pagrindinę atsakomybę už pramoninio bendradarbiavimo įgyvendinimą perduodantys Krašto apsaugos ministerijai (KAM). Ministerijos duomenimis, pagal sudarytas sutartis Lietuvos gynybos sektoriui tenkančių pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimų vertė jau viršijo 100 mln. eurų.
Penkios sutartys numato pajėgumų kūrimą Lietuvoje
Pramoninis bendradarbiavimas reiškia susitarimus, pagal kuriuos karinės įrangos tiekėjas į pirkimo vykdymą įtraukia Lietuvos pramonę – pavyzdžiui, perduoda jai dalį gamybos, technologijų arba techninės priežiūros darbų.
Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas įsigaliojo 2024 metų liepą. Iki šių metų rugsėjo pradžios krašto apsaugos institucijos buvo sudariusios penkias pramoninio bendradarbiavimo sutartis. Dar birželio 23 dieną Gynybos resursų agentūra, administruojanti Lietuvos kariuomenės įsigijimus, skelbė apie keturias maždaug 100 mln. eurų vertės sutartis, taigi jų skaičius per kiek daugiau nei du mėnesius padidėjo viena.
KAM nurodo, kad sutartyse numatyta Lietuvoje kurti haubicų remonto pajėgumus, investuoti į gamybos įrangą ir perduoti šaudmenų bei sprogiųjų medžiagų kokybės vertinimo technologijas. Įsipareigojimai taip pat apima mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei specialiosios technikos įrengimo darbus.
Viršyta 100 mln. eurų suma žymi sutartinių įsipareigojimų vertę, todėl nebūtinai reiškia, kad visos šios lėšos jau investuotos.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pareiškė, kad peržengta riba rodo praktinę mechanizmo naudą – Lietuvoje kuriamus pajėgumus, investicijas, technologijų perdavimą ir inovacijas. Pasak ministro, įsigalioję pakeitimai turėtų padėti šį procesą vykdyti greičiau ir veiksmingiau.
Reikalavimas bus taikomas nuo 20 mln. eurų vertės
Vienas svarbiausių pakeitimų – pramoninio bendradarbiavimo taikymo riba padidinta nuo 5 mln. iki 20 mln. eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Taip mechanizmą ketinama sutelkti į strategiškai svarbius gynybos įsigijimus, galinčius sukurti ilgalaikę vertę Lietuvos pramonei ir nacionaliniam saugumui.
KAM aiškina, kad pramoninio bendradarbiavimo reikalavimai mažesnės vertės pirkimuose gali pailginti karinės įrangos įsigijimo procesą ir neproporcingai padidinti tiekėjų pasiūlymų kainą.
Pakeistos ir įsipareigojimų skaičiavimo sąlygos. Nuo šiol 30 proc. pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimai siejami su faktiškai įsigyjamu įrangos kiekiu, o ne didžiausia galima sutarties verte, į kurią galėjo būti įtraukti negarantuoti būsimi užsakymai.
Ministerijos teigimu, šis pakeitimas sumažins tiekėjų neapibrėžtumą ir riziką, kad galimi įsipareigojimai bus iš anksto įskaičiuoti į didesnę ginkluotės kainą.
KAM perima pagrindinę atsakomybę
Pagrindinė atsakomybė už pramoninio bendradarbiavimo įgyvendinimą nuo rugsėjo 1-osios tenka KAM. Ministerija skelbia, kad vienoje vietoje sutelktos specialistų kompetencijos turėtų sumažinti skirtingų institucijų atliekamų procedūrų dubliavimą ir užtikrinti nuoseklesnį sutarčių valdymą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija toliau teiks išvadą, ar konkrečiu atveju pramoninis bendradarbiavimas yra pagrįstas, tačiau nebedalyvaus sudarant pačią sutartį. Užsienio reikalų ministerijos vertinimo dėl tokio bendradarbiavimo taikymo pagrįstumo nebereikės.
Birželio 23 dieną pataisoms po svarstymo pritarė visi 101 balsavęs Seimo narys. Per galutinį priėmimą birželio 30 dieną už jas balsavo 98 parlamentarai, o balsavusiųjų prieš ar susilaikiusiųjų nebuvo.
