JAV remiama bendrovė „North American Blue Energy Partners“ (NABEP) perims 17 naftos projektų Venesueloje, kurių telkiniuose, JAV duomenimis, yra apie 65 mlrd. barelių patvirtintų atsargų. Tarp naujai jai perduodamų projektų yra penki, kuriuos anksčiau eksploatavo Kinijos įmonės, ir vienas, kurį valdė Rusijos bendrovė.
NABEP perims 17 naftos projektų
2026 m. rugpjūčio 28 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė Jungtinių Valstijų ir Venesuelos naftos susitarimą, kurį pavadino „didžiausiu naftos sandoriu pasaulio istorijoje“.
Venesuelos laikinoji valdžia NABEP suteikė 100 metų koncesijas 17-ai telkinių. Keturiolika koncesijų bendrovei perduodamos naujai, o dar tris projektus ji jau turėjo.
Du iš Kinijos įmonių anksčiau valdytų projektų eksploatavo 2019 m. JAV sankcionuota „China Concord Resources“. Dar po vieną valdė Kinijos valstybinės energetikos bendrovės „Sinopec“ ir „China National Petroleum Corporation“. Penktojo Kinijos projekto operatoriaus JAV pareigūnai neįvardijo.
Rusijos interesams Venesueloje atstovavo 2020 m. įsteigta valstybinė bendrovė „Roszarubežneft“, bendradarbiavusi su Venesuelos valstybine naftos bendrove PDVSA. Tais pačiais metais Rusijos energetikos grupė „Rosneft“, spaudžiama JAV sankcijų, jai perdavė Venesueloje turėtą turtą: akcijas penkiose gavybos įmonėse, naftos paslaugų veiklą ir prekybos operacijas.
Rusija ilgą laiką buvo svarbi Venesuelos kreditorė. 2006–2018 m. šalis iš Rusijos vyriausybės ir „Rosneft“ gavo mažiausiai 17 mlrd. JAV dolerių paskolų bei kredito linijų. Dalį „Rosneft“ sumokėtų avansų Venesuela grąžino naftos tiekimu, tačiau dažnai vėluodavo.
JAV užsitikrins akcijas ir naftos pirkimo teises
NABEP gaus projektų operacinę kontrolę, o JAV Gynybos departamento Strateginio kapitalo biuras – teisę į 35 proc. bendrovės patronuojančiosios įmonės akcijų.
JAV Valstybės departamentui garantuota galimybė savikaina nupirkti 20 proc. NABEP produkcijos. Vašingtonas taip pat turės pirmumo teisę įsigyti likusius 80 proc. išgaunamos naftos.
JAV vyriausybė galės vetuoti NABEP valdybos narių skyrimą, o daugumą valdybos turės sudaryti JAV piliečiai. Susitarimui bus taikoma JAV teisė.
Anonimiškai kalbėjęs JAV pareigūnas teigė, kad sandoris atvers galimybių Amerikos valdžiai ir naftos operatoriams, o anksčiau į Kiniją gabenta Venesuelos nafta bus nukreipta į JAV rinką.
Šiuo metu NABEP Venesueloje išgauna apie 200 tūkst. barelių naftos per parą ir yra antra pagal dydį privati šalies naftos operatorė po JAV energetikos bendrovės „Chevron“.
Baltųjų rūmų duomenimis, NABEP numato į Venesuelos naftos infrastruktūrą investuoti iki 100 mlrd. JAV dolerių. Per pirmuosius 25 metus bendrovė turėtų sumokėti apie 200 mlrd. dolerių mokesčių ir honorarų.
Karakasas tikina išsaugosiantis suverenitetą
Laikinoji Venesuelos prezidentė Delcy Rodríguez susitarimą pavadino priemone šalies ekonomikai ir naftos pramonei modernizuoti. Atsakydama kritikams ji pareiškė, kad Venesuelos suverenitetas išlieka apsaugotas.
Trumpo administracija 2015 m. išrinktą Venesuelos Nacionalinę asamblėją laiko paskutine pagal šalies konstituciją išrinkta įstatymų leidžiamąja institucija. Jos atstovų ir laikinosios valdžios derybomis siekiama sukurti teisinį pagrindą pereinamajam laikotarpiui bei sprendimams naftos sektoriuje.
NABEP anksčiau priklausė JAV naftos magnatui Harry Sargeantui, tačiau dabar ją kontroliuoja Venesuelos verslininkas Alejandro Betancourtas. Jis patvirtino susitarimą ir pareiškė, kad šis padės panaudoti neišplėtotą Venesuelos potencialą tiek venesueliečių, tiek amerikiečių naudai.
Venesueloje A. Betancourtas vertinamas prieštaringai. Jo veiklą tyręs žurnalistas Césaras Batizas verslininką pavadino patyrusiu manipuliatoriumi ir neprincipingu žmogumi, o JAV įsikūrusio Žmogaus teisių fondo vadovas Thoras Halvorssenas jį kritikavo itin šiurkščiai.
Energetikos ekspertai perspėja, kad apleistai Venesuelos naftos infrastruktūrai atkurti prireiks metų ir milijardinių investicijų. Susitarimą ateityje taip pat galėtų ginčyti tiek JAV, tiek Venesuelos valdžia, todėl greito poveikio naftos gavybai ar degalų kainoms nesitikima.
