JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas rugpjūčio 13 d. pareiškė, kad Iranui bus taikoma „pasaulio dar neregėta“ ekonominė izoliacija, apimsianti finansinį spaudimą ir fizinę šalies uostų blokadą.
Pasak S. Bessento, dėl tebesitęsiančios Hormūzo sąsiaurio – strategiškai svarbaus vandens kelio tarp Irano ir Omano – blokados laivai negalės nei įplaukti į Irano uostus, nei iš jų išplaukti.
Iždo sekretorius žadėjo, kad rugpjūčio 17–23 d. bus paskelbta daugiau pranešimų apie naujas priemones.
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailas Baghaei atsakė, kad Vašingtonas, negebėdamas siekti diplomatijos, grįžta prie sankcijų ir taip mažina savo galimybes pasitraukti iš krizės.
Griežtesnė JAV pozicija prieštarauja S. Bessento rugpjūčio 4 d. komentarams CNBC, kai jis sakė, jog susitarimas su Teheranu dėl sąsiaurio atvėrimo gali būti pasiektas per kelias dienas – gal net tą antradienį ar trečiadienį.
Tuomet buvo svarstomas laikinas 60 dienų JAV, Irano ir Omano susitarimas dėl laivybos juostų sąsiauryje. Po S. Bessento pasisakymo JAV naftos ateities sandorių kainos smuko maždaug 4 proc., iki mažiau nei 77 JAV dolerių už barelį.
JAV viceprezidentas J. D. Vance’as yra sakęs, kad svarbiausias Vašingtono tikslas kare su Iranu – išlaikyti žemas naftos ir benzino kainas amerikiečiams, o antrasis – neleisti Iranui įgyti branduolinio ginklo.
JAV iždas teigia, kad Irano naftos pakrovimai per pastarąjį mėnesį smuko nuo prieš karą buvusių 1,8 mln. iki mažiau nei 500 tūkst. barelių per dieną. Iki karo Hormūzo sąsiauriu buvo gabenama apie penktadalis pasaulio naftos.
