Tinkamas baterijų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas yra svarbus ne tik aplinkosaugai, bet ir žmonių sveikatai. Gyventojai raginami netausoti nebenaudojamų prietaisų, tokių kaip telefonai, televizoriai ar kita elektronika, o naudotis specialiai tam skirta atliekų surinkimo infrastruktūra.
Elektronikos atliekas galima pristatyti į bet kurią elektronikos prietaisais ir įranga prekiaujančią vietą, jei atliekos yra tos pačios paskirties kaip ir parduodami gaminiai. Elektroninius įrenginius, kurių išoriniai matmenys neviršija 25 cm, galima palikti didesniuose prekybos centruose įrengtose surinkimo dėžėse.
Siekiant nemokamai išvežti elektros ir elektroninės įrangos atliekas, galima kreiptis į gamintojų ir importuotojų organizacijas – asociaciją EEPA (https://www.epa.lt/) arba Elektronikos gamintojų ir importuotojų asociaciją (https://manrupirytojams.lt/buitines-technikos-isvezimas/).
Nebenaudojamą elektroniką taip pat galima perduoti ją tvarkančioms įmonėms. Jei atliekos turi rinkos vertę, už jas gali būti sumokėta. Didžiųjų miestų gyventojams siūloma pasinaudoti „atliekų taksi“ paslauga, kuri tiesiai iš namų išveš nereikalingą elektroniką.
Pastebėta, kad kartais atliekų surinkėjai, atvykstantys į namus paimti elektros ir elektroninės įrangos atliekų, veikia nelegaliai. Gyventojai, perduodami tokias atliekas, privalo pareikalauti dokumento, patvirtinančio atliekų perdavimą – pavyzdžiui, atliekų perdavimo–priėmimo akto, atliekų vežimo lydraščio arba įmonės darbo pažymėjimo. Tai užtikrins, kad atliekos bus sutvarkytos tinkamai.
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai yra atsakingi už tai, kad pirkėjai prekybos ir atliekų surinkimo vietose būtų informuoti apie nemokamą atliekų išvežimo paslaugą, nurodant jos teikimo telefono numerį.
Elektros ir elektronikos įrangos atliekas taip pat galima pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurių veikia beveik visose savivaldybėse.
Svarbu žinoti, kad priėmimo vietoje elektros ir elektroninės įrangos atliekos gali būti nepriimamos, jei joms trūksta pagrindinių dalių, jose yra pašalinių atliekų arba jos kelia pavojų darbuotojų sveikatai ar saugumui.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekos dažnai sudėtyje turi pavojingų cheminių medžiagų, kurios netinkamai tvarkomos gali patekti į aplinką ir pakenkti žmonių sveikatai. Todėl būtina šias atliekas perduoti leidimus turintiems atliekų tvarkytojams ir neleisti ardyti netinkamose vietose.
Lietuvoje veikia apie 9 tūkst. vietų, kur gyventojai gali priduoti naudotas nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius. Didžioji dalis šių atliekų surenkama mažmeninės prekybos vietose, kuriose įrengtos specialios talpos. Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo nemokamai priimti senas baterijas ir akumuliatorius, nereikalaudami pirkti naujų.
Gyventojai naudotas baterijas ir akumuliatorius taip pat gali palikti biuruose, degalinėse, švietimo įstaigose ir viešose organizacijose pastatytose specialiuose konteineriuose arba perduoti jas tvarkantiems atliekų tvarkytojams ar pristatyti į savivaldybių įsteigtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Automobiliams skirtas baterijas, akumuliatorius bei pramonines baterijas ir akumuliatorius taip pat galima priduoti atliekų tvarkytojams arba pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Dažniausiai šios atliekos yra vertingos, ir už jas atliekų turėtojui gali būti sumokėta.
2024 m. Lietuvos vidaus rinkai buvo pateikta 83,4 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos, surinkta ir apdorota 25,8 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Taip pat surinkta apie 13,1 tūkst. tonų baterijų ir akumuliatorių atliekų.
