Laikinasis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas (socialdemokratas) pareiškė palaikantis iniciatyvą keisti Konstituciją taip, kad Lietuvoje būtų galima dislokuoti branduolinį ginklą. „Žinių radijui“ duotame interviu ministras teigė, jog galiojantis masinio naikinimo ginklų draudimas neleidžia Lietuvai išnaudoti visų NATO teikiamų gynybinių pajėgumų.
R. Kauno argumentai: pilni NATO pajėgumai
Kaunas pabrėžė, kad taikos metu jokio branduolinio ginklo Lietuvoje dislokuoti neplanuojama, tačiau šalis turi aiškiai parodyti pasirengimą karo ar krizės atveju pasitelkti visas NATO galimybes.
„Lietuva liko vienintelė praktiškai valstybė Rytų Europoje (…), kuri draudžia branduolinį ginklą, jo naudojimą atgrasymui krizės arba karo metu. Tai nesuteikia mums kaip šaliai, kaip NATO Aljansui galimybės panaudoti pilnus Aljanso teikiamus gynybinius pajėgumus“, – sakė ministras.
Pasak jo, būtina peržiūrėti tiek įstatymus, tiek Konstituciją ir užtikrinti šalies gebėjimą gintis visa apimtimi. „Turime aiškiai parodyti, kad karo ar krizės atveju Lietuva pasitelks visas galimas NATO galimybes ginti savo teritoriją ir savo žmones“, – teigė jis.
Konstitucijos 137-asis straipsnis ir keitimo kartelė
Lietuvos Konstitucijos 137-asis straipsnis numato, kad šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Konstitucijos pataisai priimti reikia, kad už ją du kartus – su ne trumpesniu kaip trijų mėnesių pertraukimu – balsuotų ne mažiau kaip 94 iš 141 Seimo nario.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau buvo vetavęs uosto įstatymą, leidusį įplaukti branduolinį ginklą turintiems laivams, motyvuodamas prieštaravimu Konstitucijai.
Politikų reakcija: bręstanti iniciatyva
Idėja keisti Konstituciją politiniame lauke brendo jau kelis mėnesius. Seimo pirmininkas Juozas Olekas dar gegužę pareiškė matantis galimybę svarstyti tokį keitimą, o prezidentas Nausėda tokiai diskusijai pritartų, nurodė jo patarėjas Ramūnas Dilba. Aukščiausi šalies politikai, tarp jų Nausėda ir Olekas, Prezidentūroje jau aptarė Konstitucijos nuostatą dėl branduolinio ginklo.
Birželio pradžioje konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas tikino, kad Seime jau prasidėjo potencialių balsų skaičiavimo etapas. Laikinoji premjerė Inga Ruginienė interviu LNK teigė, kad tai būtų galima padaryti ir „žemesnio lygio“ teisės aktu, o tai leistų sprendimus priimti sparčiau. Jos teigimu, pasirengimas būtinas tam, kad prireikus staigaus sprendimo Konstitucijos keitimas neužtruktų metų ir Lietuva neiškristų iš saugumo žemėlapio.
JAV ir NATO rytinis sparnas
Diskusija Lietuvoje kyla JAV svarstant galimybę dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO valstybėse. „Financial Times“, remdamasis trimis su diskusijomis susipažinusiais asmenimis, pranešė, kad JAV pareigūnai leido suprasti esą pasirengę dislokuoti papildomas pajėgas ir kitose šalyse – ne tik tose šešiose, kuriose jau yra branduoliniai bombonešiai. Pasak pranešimo, NATO rytinio sparno šalys, įskaitant Lenkiją ir kai kurias Baltijos valstybes, suinteresuotos galimybe įkurti bazes orlaiviams ir jų įguloms dislokuoti.
Kaunas taip pat atkreipė dėmesį, kad ginkluotės įsigijimo procedūros yra per lėtos, ir svarstoma koreguoti įstatymus joms paspartinti. Seimas neseniai padidino pramoninio bendradarbiavimo reikalavimo ribą gynybos sutartims nuo 5 iki 20 mln. eurų, siekdamas paspartinti mažesnius įsigijimus.
