Ukrainos dronų ir raketų smūgiai Kryme sutrikdė kasdienį gyvenimą: daugiau kaip 70 proc. maždaug 2,5 mln. pusiasalio gyventojų patyrė elektros tiekimo sutrikimų, o dalis jų kelias dienas iš eilės neturėjo nei elektros, nei tekančio vandens. Jevpatorijos svečių namų savininkė Marina teigė, kad po turistų atšauktų rezervacijų ėmė trūkti degalų, o vėliau dažnai buvo išjungiama elektra ir vanduo.
Turistai atšaukė rezervacijas, o renginiai buvo nutraukti
Marina sakė, kad pavasarį ir vasarą intensyvėjant smūgiams Rusijos turistai nustojo atvykti į jos nedidelius svečių namus Jevpatorijoje, Juodosios jūros pakrantėje. Degalų trūkumas apsunkino maisto ir kitų būtiniausių prekių atsargas.
Vasaros festivaliai, vaikų stovyklos ir renginiai paplūdimiuose buvo atšaukti. Gyventojai susiduria su eilėmis prie degalinių, ieško vietų įkrauti telefonus ar nusiprausti. Elektros tiekimo nutrūkimai tiesiogiai trikdo ir vandens tiekimą, nes siurblinės negali stabiliai pumpuoti vandens į namus.
Birželio 26 d. Rusijos paskirtos Krymo valdžios institucijos paskelbė nepaprastąją padėtį. Dar birželio 21 d. Sergejus Aksionovas nurodė degalus parduoti tik institucijoms, užtikrinančioms regiono veikimą ir saugumą, o prekyba privačiam sektoriui buvo sustabdyta. Belogorsko gyventojai jo socialinių tinklų paskyroje skundėsi daugiau kaip 70 valandų neturėję elektros.
Ukraina smogia Krymo aprūpinimo keliams ir laivams
Kyjivas siekia izoliuoti Krymą nuo sausumos Rusijos ir trikdyti Rusijos karines tiekimo linijas. Smūgiai ypač nukreipti į R-280 „Novorosijos“ magistralę, kuri per okupuotus Melitopolį ir Mariupolį jungia pusiasalį su Rostovo sritimi.
Prancūzų atvirųjų šaltinių analitiko Clément Molin vertinimu, liepos 1–7 d. Ukraina smogė daugiau kaip 240 Rusijos karinių sunkvežimių. Ukrainos kariuomenė taip pat pareiškė, kad per savaitę iki liepos 21 d. Azovo jūroje smogė 90 laivų, Rusijos naudotų okupuotam Krymui aprūpinti, tačiau nepriklausomai šis skaičius nepatvirtintas.
Liepos 11 d. AP pranešė, kad Ukrainos pajėgos Azovo jūroje apgadino daugiau kaip dvi dešimtis Rusijos tanklaivių ir kitų laivų. Analitikai abiejose karo pusėse mano, kad artimiausiomis savaitėmis gali intensyvėti smūgiai Kerčės tiltui, kuris nuo 2018 m. jungia Krymą su Rusija.
Kremlius žada subsidijas, o gyventojai krizę vadina nenormalia
Neįvardytas Rusijos generolas, kalbėjęs su nepriklausomu žurnalistu Dmitrijumi Kolezevu, teigė, kad Krymo gynyba susilpnėjo Maskvai perkėlus išteklius į puolimą Donbase.
Kremlius krizę vadina laikina. Per liepos 13–19 d. susitikimą Vladimiras Putinas nurodė skubiai skirti subsidijas Krymui ir Sevastopoliui degalams įsigyti bei kainoms mažinti. Tačiau gyventojai teigia, kad tokie patikinimai tik didina nusivylimą, nes sutrikimai tęsiasi jau kelias savaites.
