Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija (LSBA) atkreipia dėmesį į sodininkų bendruomenės, kaip didelės, tačiau valstybės sprendimuose nepakankamai girdimos grupės, problemas. Nors Lietuvoje registruota daugiau kaip 220 tūkst. mėgėjų sodo sklypų, esančių žemės ūkio paskirties žemėje, šių bendruomenių atstovai negali pretenduoti į tiesiogines Europos Sąjungos žemės ūkio išmokas ar investicinę paramą, o spręsdamos infrastruktūros problemas, dažnai susiduria su instituciniu užribiu tarp savivaldybių ir Žemės ūkio ministerijos.
LSBA kelia praktišką klausimą, kodėl sodininkų bendrijoms, kurių teritorijose realiai auginamas maistas ir kurios yra regionų gyvenamosios bei ūkinės struktūros dalis, nėra pritaikytų valstybės ir Europos Sąjungos finansavimo priemonių bendrajai infrastruktūrai, tokiai kaip keliai, vandentvarka, melioracija ar elektra. Asociacija pastebi, kad paramos sistema labiau orientuota į stambius žemvaldžius, o smulkieji žemės naudotojai ir sodininkų bendruomenės lieka už ribų.
LSBA pirmininkas Juozas Ravinis pabrėžia, kad sodininkai negali būti reikalingi tik laikantis žemės naudojimo reikalavimų, bet ignoruojami kalbant apie finansavimą ir infrastruktūrą. Jis taip pat išreiškia susirūpinimą dėl ministro Kęstučio Mažeikos siūlomų pokyčių, galinčių didinti administracinius reikalavimus patiems smulkiausiems ūkininkams, ir baimę, kad sodininkai gali tapti „sofos ūkininkais“ diskusijų taikiniu.
Dėl šios priežasties, siekdama užtikrinti platesnį ir subalansuotą skirtingų žemės naudotojų atstovavimą, LSBA 2026 m. rugpjūčio 24 d. oficialiai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką. Asociacija prašo įtraukti jos atstovą į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano stebėsenos komitetą, sudaryti galimybę dalyvauti Žemės ūkio ministerijos darbo grupėse, informuoti apie planuojamus posėdžius ir konsultacijas, bei įvertinti galimybę sukurti ar pritaikyti finansavimo priemones sodininkų bendrijų bendrajai infrastruktūrai.
„Mes neprašome privilegijų ir nesakome, kad kiekvienas sodininkas turi gauti tiesioginę išmoką. Prašome elementaraus dalyko – kad daugiau kaip 220 tūkst. sodų sklypų turinti bendruomenė būtų matoma ten, kur sprendžiami žemės naudojimo, kaimo, regionų ir infrastruktūros klausimai. Valstybės politika negali pamiršti pačių mažiausių“, – pabrėžia J. Ravinis, pridurdamas, kad jei valstybė randa būdų kontroliuoti mažiausius, ji turi rasti būdą juos ir išgirsti.
