Valstybinė Irano naujienų agentūra IRNA pranešė, kad pirmadienį, liepos 6-ąją, Teherane velionio Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei laidotuvių procesijoje dalyvavo keli milijonai žmonių, tačiau tikslaus skaičiaus nenurodė. AP taip pat rašė, kad Irano valdžia iškart nepaskelbė oficialaus dalyvių skaičiaus.
Procesija nuo Revoliucijos aikštės iki Azadi
A. Khamenei karstas buvo vežamas per Teheraną sunkvežimiu, kurį lydėjo didžiulės minios. „The Guardian“ maršrutą apibūdino kaip judėjimą iš Revoliucijos aikštės į Azadi aikštę, o Alfa/ELTA rašė, kad karstas buvo vežamas pagrindine gatve į vakarinėje miesto dalyje esantį Azadi bokštą. AP nurodė, kad sunkvežimis judėjo link Mehrabado tarptautinio oro uosto.
Kartu buvo vežami ir per vasario 28-osios smūgį žuvusių A. Khamenei šeimos narių karstai. Procesija vyko tvyrant daugiau kaip 30 laipsnių Celsijaus karščiui.
Dalis gedėtojų skandavo „Kerštas, kerštas“, taip pat „Mirtis Amerikai“ ir „Mirtis Izraeliui“. AP ir „The Guardian“ pranešė ir apie raginimus nužudyti JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Kai kurie procesijos dalyviai laikė plakatus su D. Trumpu taikinyje, o AP rašė ir apie ženklus, raginusius nužudyti D. Trumpą bei Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu.
Karas po vasario 28-osios smūgio
A. Khamenei buvo aukščiausiasis Irano politinis ir religinis autoritetas, turėjęs lemiamą žodį strateginiais šalies klausimais. AP nurodė, kad jis mirė būdamas 86 metų.
Šaltiniai sutampa, kad A. Khamenei buvo nužudytas 2026 m. vasario 28 d. per oro smūgį pirmąją JAV ir Izraelio karo su Iranu dieną. Alfa/ELTA rašo, kad po jo mirties daugiau nei penkias savaites vyko kovos tarp Irano, Izraelio ir Jungtinių Valstijų, į kurias įsitraukė ir Irano remiamos grupuotės, įskaitant Libano „Hezbollah“. Balandžio pradžioje JAV ir Irano atstovai susitarė dėl paliaubų.
AP pridūrė, kad derybos dėl nuolatinio karo užbaigimo laidotuvių metu buvo įstrigusios.
Gedulas ir valdžios žinutė
Į Iraną atvyko A. Khamenei rėmėjų iš regiono, įskaitant Afganistaną, Siriją, Libaną ir Iraką. Laidotuvių procesija yra kelių dienų viešo gedulo dalis, prasidėjusi šeštadienį.
Pagal programą trečiadienį gedulo ceremonijos numatomos Irako Karbalos ir Nadžafo miestuose, o ketvirtadienį A. Khamenei turi būti palaidotas gimtajame Mašhade. AP nurodė, kad laidotuvės baigsis Imam Rezos šventovėje Mašhade.
Saugumo sumetimais Iranas pirmadienį uždarė oro erdvę virš Teherano. AP taip pat pranešė apie uždarytas gatves, oro erdvę ir sutrikusį kasdienį miesto gyvenimą.
Irano vadovybė laidotuves pristato kaip nacionalinės vienybės ir atsparumo po karo demonstraciją. Vyriausybė kartojo, kad Iranas atsilaikė prieš kariniu požiūriu pranašesnius priešininkus. Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas atmetė D. Trumpo teiginį, kad laidotuvėse rodomas gedulas esą buvo surežisuotas, ir sakė, kad tokios ašaros negali būti sukurtos įsakymu.
Mojtaba Khamenei viešumoje nepasirodė
Po A. Khamenei žūties aukščiausiuoju lyderiu kovo pradžioje paskirtas jo sūnus Mojtaba Khamenei laidotuvių ceremonijose viešai nepasirodė. Alfa/ELTA pažymi, kad nuo jo paskyrimo netyla spėlionės apie sveikatos būklę. „The Guardian“ rašė, kad Irano pareigūnai jo nedalyvavimą aiškino saugumo, o ne sužeidimų klausimais.
„The Guardian“ taip pat pranešė, kad prie A. Khamenei karsto stovėjo trys jo broliai Mustafa, Massoudas ir Meysamas. Mojtaba Khamenei nebuvo matomas viešumoje ir per žmonos laidotuves praėjusį ketvirtadienį.
Nors laidotuvių minios buvo milžiniškos, Alfa/ELTA pažymi, kad dalis maždaug 86 mln. Irano gyventojų greičiausiai liko abejingi nacionaliniam gedului arba jam prieštaravo. „The Guardian“ taip pat pabrėžė kontrastą tarp laidotuvių minios ir ankstesnių kruvinai numalšintų protestų. Per ankstesnius masinius protestus demonstrantai skandavo „Mirtis diktatoriui“, o Alfa/ELTA ir „The Guardian“ rašė, kad per valdžios struktūrų susidorojimą žuvo tūkstančiai žmonių.
