Rusiškai kalbėję, banko darbuotojais prisistatę sukčiai iš Šiaulių gyventojo, gimusio 1949 m., išviliojo 131,8 tūkst. eurų. Policijos duomenimis, tai viena didžiausių pastarojo meto vienkartinių sumų, prarastų per sukčiavimo atvejį.
Šiauliuose – nuotolinio prisijungimo programėlė ir banko kortelės
Šiaulietis policijai pranešė, kad birželio 16 d. apie 16 val. būdamas namuose sulaukė nepažįstamų asmenų skambučio. Skambinusieji bendravo rusų kalba, prisistatė banko darbuotojais ir, vyro teigimu, įtikino jį telefone įdiegti nuotolinio prisijungimo programėlę.
Vyras taip pat nurodė, kad sukčiams atidavė banko korteles. Tokiu būdu, kaip pranešė nukentėjusysis, iš jo banko sąskaitos apgaule pasisavinta 131,8 tūkst. eurų. Dėl šio atvejo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos ir neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone.
Tą pačią dieną apie sukčių padarytą žalą pranešė ir Klaipėdos apskrities gyventojas, gimęs 1961 m. Policijos duomenimis, nuo gegužės 28 d. iki birželio 20 d. rusų kalba bendravę asmenys jį įtikino investuoti į internetinę platformą. Vyras prarado 21 tūkst. eurų.
Vilniaus apskrityje per parą – 79,2 tūkst. eurų nuostolis
Vilniaus apskrities policija pranešė apie šešis nukentėjusiuosius, kurie per parą iš viso neteko 79,2 tūkst. eurų. Vienas vilnietis, gimęs 1990 m., nurodė, kad birželį per „WhatsApp“ su juo susisiekę rusakalbiai asmenys įtikino investuoti internetinėje platformoje. Iš jo išviliota 39 tūkst. eurų.
Dar du vyrai, gimę 1938 ir 1946 m., pinigus prarado prisijungę prie netikrų banko svetainių ir suvedę elektroninės bankininkystės duomenis. Vienu atveju iš sąskaitos pasisavinta 11 tūkst. eurų, kitu – apie 7,5 tūkst. eurų.
Policijai taip pat pranešta, kad 1935 m. gimusi senjorė Vilniuje, daugiabučio kieme, nepažįstamai moteriai atidavė apie 4,6 tūkst. eurų. Kita moteris, gimusi 1952 m., sulaukė rusakalbių asmenų skambučio; jie prisistatė telekomunikacijų įmonės darbuotojais ir policijos pareigūnais. Moteris atvykusiam vyrui perdavė 8,5 tūkst. eurų.
Dar viena vilnietė, gimusi 1948 m., pranešė praradusi 5 tūkst. eurų ir banko kortelę. Pasinaudoję kortele sukčiai papildomai pasisavino 3,6 tūkst. eurų.
Sukčių scenarijai ir policijos perspėjimai
Pagrindiniai pastaruoju metu matomi scenarijai – apsimetimas banko, telekomunikacijų bendrovės ar policijos darbuotojais, pokalbio nukreipimas užsienio kalba ir spaudimas skubiai priimti sprendimus. Daugumai nukentėjusiųjų šiuose epizoduose – garbaus amžiaus žmonės, gimę 1935–1952 m., o sukčiai vis dažniau bendrauja rusų kalba.
Policijos duomenimis, 2024 m. sukčiai Lietuvos žmonėms padarė apie 34 mln. eurų žalą. 2025 m. su sukčiavimu susijusių nusikalstamų veikų fiksuota apie 7 proc. mažiau nei 2024 m., tačiau apgaulingų telefono skambučių padaugėjo apie 36 proc., o interneto svetainių klastojimo atvejų – beveik 95 proc.
Lietuvoje planuojama iš naujo formuoti Nacionalinį sukčiavimų tyrimų centrą, kuris koordinuotų kovą su finansiniais sukčiais. Lietuvos bankas pataria nepasitikėti pažadais greitai praturtėti: investavimo be rizikos nebūna, o realus metinis uždarbis dažniausiai siekia 5–10 proc. Specialistai ragina niekada neperduoti banko duomenų, nediegti nuotolinio valdymo programėlių, neskubėti priimti sprendimų ir informaciją tikrinti tik oficialiais banko ar policijos kontaktais.
