Premjero pareigų siekiantis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad Lietuvoje ilgainiui gali būti įvestas visuotinis šaukimas, tačiau abejoja, ar tai įvyks dar šios Seimo kadencijos metu.
„Nenoriu prisikalbėti, bet aš galvoju, kad greičiausiai ateisime į laiką, kai to reikės“, – interviu Eltai sakė politikas. Jis pabrėžė, kad tai nėra vien politinis sprendimas: prieš įvedant visuotinį šaukimą būtina pasiruošti infrastruktūrai ir parengti instruktorius.
Socialdemokratų lyderis visuotinį šaukimą vadina sudedamuoju šalies saugumo elementu ir mano, kad prie valstybės saugumo turėtų prisidėti kiekvienas pilietis. Anot jo, geriau pasiruošusi Lietuva atrodytų užtikrinčiau. „Agresorė matys, kad mes labiau pasiruošę, ir gal niekada nekiš nagų“, – teigė M. Sinkevičius.
Panašios pozicijos laikosi ir kiti šalies vadovai. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas gegužės pabaigoje sakė, kad Lietuva juda visuotinio šaukimo link, tačiau tam pirmiausia būtina kokybiškai pasiruošti – reikia infrastruktūros, instruktorių, karinių pajėgumų ir pakankamai ginklų šauktiniams aprūpinti bei parengti. Pasak ministro, šauktinių skaičius kasmet auga, o kariuomenė pajėgia apmokyti vis daugiau žmonių.
Visuotinio šaukimo idėjai pritaria ir prezidentas Gitanas Nausėda, kartu pažymėdamas, kad tam būtina tinkamai pasiruošti. Prezidentūra yra nurodžiusi prioritetus, kuriuos reikia įgyvendinti prieš visuotinį šaukimą: stiprinti oro gynybą, parengti infrastruktūrą vokiečių brigadai (iki 2027 m. pabaigos) ir užtikrinti nacionalinės divizijos parengtį (iki 2030 m.).
Ne visi pareigūnai mato neatidėliotiną poreikį. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tvirtino šiuo metu poreikio visuotiniam šaukimui nematantis ir teigė, kad esama savanorystė bei dabartinis šaukimas patenkina kariuomenės poreikius. 2026 m. birželio viduryje konkreti visuotinio šaukimo įvedimo data nebuvo nurodyta.
Tuo metu jau vyksta privalomosios karo tarnybos reforma. Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja privalomosios pradinės karo tarnybos tvarka, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių, o jaunuoliai kviečiami tarnauti iš karto po mokyklos. Pagal naują tvarką tarnybai šaukiami 18–22 metų jaunuoliai (anksčiau šaukimo amžius buvo 18–23 metai), o savanoriškai tarnauti galima iki 39 metų. 17-mečių sveikatos patikros pradėtos dar 2025 m. sausio 1 d.
Reforma siekiama metinį šauktinių skaičių padidinti nuo dabartinių maždaug 3 800–4 000 iki daugiau nei 5 000 per metus, o iki 2030 m. aktyviojo rezervo karių skaičius turėtų pasiekti apie 51 000. Standartinė privalomoji tarnyba trunka 9 mėnesius (gali būti trumpinama iki 6 mėn.), o specialistams stokojamose srityse – 3 mėn.; aktyviojo rezervo tarnyba pratęsta nuo 10 iki 15 metų.
Diskusija dėl visuotinio šaukimo Lietuvoje sustiprėjo po neseniai šalies oro erdvėje įvykusių dronų incidentų.
