Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė penktadienį, liepos 17 d., LRT radijui pareiškė palaikanti Seimo priimtą pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės atsisakymą, nors 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos prašo prezidento Gitano Nausėdos šį įstatymą vetuoti. Ministrės teigimu, vienas patikrinimas negali atspindėti viso mokinio potencialo.
„Vienas patikrinimas negali tapti nuosprendžiu"
„Vieno patikrinimo tikrai neužtenka spręsti apie visą mokinio potencialą, nes šalia matematikos ir lietuvių kalbos jis mokosi dar dvylikos pagrindinių dalykų, kurie tikrai yra labai skirtingi", – LRT radijui sakė R. Popovienė, reaguodama į organizacijų raginimą vetuoti pataisas.
„Pats lengviausias sprendimas yra uždėti slenkstį ir pasakyti vaikui, kad jeigu tau nepavyko patikrinimas – net ne egzaminas – tiesiog tau yra uždaromos durys ir yra pasiūlomas kitas kelias, kuris taip pat nėra sprendimas ir turi labai daug rizikų", – akcentavo ministerijos vadovė. Dar liepos 16 d. paskelbtame komentare ji pabrėžė, kad „vienas patikrinimas negali tapti nuosprendžiu šešiolikmečio ateičiai", ir kritikavo ankstesnės, konservatorių vadovautos, Seimo kadencijos priimtus griežtesnius reikalavimus.
Neįveikusiems slenksčio liktų apie 1 tūkst. vietų
Anot R. Popovienės, išlaikius reikalavimą, kad pagrindinio ugdymo programą baigiantis mokinys būtų pasiekęs bent slenkstinį lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pasiekimų lygį, būtų apribotos jo galimybės rinktis iš visų profesinėse mokyklose teikiamų programų.
„Jeigu patikrinimas taptų privalomu slenksčiu pagrindiniam išsilavinimui įgyti, tai daugumai jų būtų prieinamos tik antros kvalifikacijos lygio profesinio mokymo programos, kuriose visoje Lietuvoje yra apie 1 tūkst. vietų", – nurodė ministrė. Jos teigimu, tokiu atveju profesinio ugdymo sistema fiziškai negalėtų priimti visų norinčiųjų, todėl dalis mokinių neturėtų kur tęsti mokslų.
36 organizacijos įspėja dėl grėsmės valstybės konkurencingumui
Seimas Švietimo įstatymo pakeitimą priėmė antradienį, liepos 14 d. Juo atsisakoma reikalavimo, kad pagrindinio ugdymo programą baigiantis mokinys iš lietuvių kalbos ir matematikos PUPP gautų teigiamą balą – pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą bus galima gauti neįrodžius, kad mokinys turi bazinius skaitymo, teksto suvokimo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimus.
Liepos 16 d. 36 organizacijos, tarp jų Vilniaus universitetas, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos studentų sąjunga ir Lietuvos darbdavių konfederacija, įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašo šį pakeitimą vetuoti ir grąžinti Seimui svarstyti iš naujo. Jų teigimu, minimalaus pasiekimų reikalavimo panaikinimas kelia grėsmę ne tik dalies vaikų ateičiai, bet ir visos valstybės konkurencingumui, demokratiniam bei nacionaliniam atsparumui. Organizacijos įspėja, kad žinių spragos niekur nedings, o tik persikels į aukštesnes ugdymo pakopas ir galiausiai atsilieps darbo rinkai, todėl vietoj reikalavimų naikinimo siūlo diegti ankstyvojo perspėjimo sistemas ir tikslinę pagalbą mokiniams.
Laukiama prezidento sprendimo
Tuo pačiu liepos 14 d. balsavimu Seimas panaikino ir nuo kitų metų turėjusį įsigalioti reikalavimą išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus viduriniam išsilavinimui įgyti. Pats privalomo PUPP slenksčio reikalavimas iš pradžių turėjo įsigalioti 2024 m. rugsėjį, tačiau buvo atidėtas iki 2026 m. rugsėjo 1 d., tad panaikintas dar neįsigaliojęs.
Liepos 17 d. duomenimis, prezidentas G. Nausėda sprendimo dėl įstatymo pasirašymo ar veto dar nebuvo paskelbęs. Kreipimąsi pasirašiusios organizacijos tikisi, kad jis įvertins pakeitimo pasekmes ir grąžins įstatymą Seimui.
