Nesuvaldomi miškų gaisrai Prancūzijoje ir Ispanijoje privertė iš namų pasitraukti daugiau nei 250 tūkst. žmonių: apie 197 tūkst. evakuota Prancūzijoje, tarp jų dešimtys tūkstančių iš vyno regiono sostinės Bordo, o dar apie 70 tūkst. — centrinėje Ispanijoje. Ispanija dėl gaisrų paskelbė nacionalinę ekstremaliąją padėtį — tai pirmas kartas šalies istorijoje, kai tokia padėtis skelbiama dėl miškų gaisro. Šimtai ugniagesių bando suvaldyti liepsnas, kurias kursto užsitęsusios karščio bangos ir stiprus vėjas, tačiau sustabdyti ugnies kol kas nepavyksta.
Ugnis pasiekė „precedento neturintį mastą“ — evakuojami Bordo priemiesčiai
Šeštadienio, liepos 25-osios, paryčiais Žirondos prefektūra įsakė evakuoti tris vakarinius Bordo priemiesčius — Le Ajaną, Eziną ir Merinjaką, įskaitant teritoriją prie oro uosto. Žirondos prefektė Sophie Brocas dar penktadienį pareiškė, kad stiprus vėjas gaisrą varo Bordo aglomeracijos link ir kad jis pasiekė „precedento neturintį mastą“ — ugnis buvo maždaug už 30 km į vakarus nuo miesto. Policininkai ėjo nuo durų prie durų ragindami gyventojus išvykti, o žmonės savo namus paliko po dūmų aptemdytu dangumi. „Norime, kad visi kuo greičiau atsidurtų saugioje vietoje. Turime veikti greitai ir kartu“, — sakė S. Brocas.
Nuo ugnies bėgta ir valtimis: prabangiame Kap Ferė pusiasalyje netoli Bordo evakuota apie 44 tūkst. žmonių, sudegė daugiau kaip 50 namų. Prancūzijos premjeras Sébastienas Lecornu sakė, kad Žirondos gaisras toks stiprus, jog pats ima generuoti vėjus. „Mūsų šalį niokojantys gaisrai pasiekė dar niekada neregėtą lygį. Mūsų prioritetas aiškus — apsaugoti žmonių gyvybes“, — platformoje „X“ rašė premjeras ir ragino evakuacijos įsakymams paklusti „nedelsiant“.
Prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį įsakė kovai su gaisrais šalies pietvakariuose mobilizuoti kariuomenę. Vidaus reikalų ministras Laurent’as Nuñezas pranešė, kad į Žirondą pasiųstas karinis transporto lėktuvas „Airbus A400M Atlas“, prisijungsiantis prie 18 kitų orlaivių, o kovą su ugnimi pavadino „ilga ir labai sunkia“. Į regioną skubiai atgabenta 1,5 mln. apsauginių kaukių nuo dūmų, ugniagesiai kasa apsaugines tranšėjas ir naudoja antipirenus. Pasak L. Nuñezo, šiemet gaisrai Prancūzijoje jau nusiaubė apie 98 tūkst. hektarų — tai „istorinis rekordas“; vien Žirondoje per savaitę išdegė apie 32,7 tūkst. hektarų.
Madrido gaisras viršija ugniagesių pajėgumus
Ispanijoje liepsnos niokoja Madrido regioną, kur išdegė beveik 10 tūkst. hektarų, ir gretimą Avilos provinciją, kur ugnis apėmė 13–15 tūkst. hektarų. Penktadienį du iš trijų gaisrų susijungė, o padėtį sunkina stiprus vėjas. Madrido regiono ekstremalių situacijų vadovas Carlosas Novillo įspėjo, kad gaisras prie sostinės „pasiekęs piką ir šiuo metu viršija ugniagesių pajėgumus jį suvaldyti“.
Dėl dūmų užteršto oro Ispanijos sveikatos ministrė Mónica García nurodė Madrido gyventojams likti namuose: „Venkite fizinio aktyvumo ir buvimo lauke. Jei išeinate ir yra dūmų ar pelenų — dėvėkite kaukę.“ Madrido regiono vadovė Isabel Díaz Ayuso šį gaisrą pavadino blogiausiu regiono istorijoje. Evakuacijai padėti pasitelkta 650 civilinės gvardijos pareigūnų, 60 transporto priemonių ir du sraigtasparniai.
Premjeras Pedro Sánchezas šeštadienį sakė, kad šiemet Ispanijoje jau išdegė 130 tūkst. hektarų miško — apie trečdaliu daugiau nei metinis vidurkis, tačiau atvėsęs oras suteikia „galimybių langą“ gaisrams suvaldyti. „The Guardian“ duomenimis, žuvusiųjų nuo šių gaisrų nei Prancūzijoje, nei Ispanijoje nėra, tačiau dešimtys prancūzų ugniagesių patyrė sužalojimų.
Į pagalbą skrenda ES lėktuvai iš septynių šalių
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad Prancūzijoje jau dirba penki ES gelbėjimo flotilės lėktuvai ir du sraigtasparniai, o į Ispaniją šeštadienį atvyksta keturi lėktuvai. „Europa stovi greta Prancūzijos ir Ispanijos jas niokojančių pražūtingų gaisrų akivaizdoje“, — platformoje „X“ rašė ji. Pagalbą ir vandenį iš oro pilančius orlaivius siunčia Italija, Graikija, Nyderlandai, Portugalija, Kroatija, Slovakija ir Čekija.
Ilgos, viena po kitos einančios karščio bangos išdžiovino Europos miškus ir pavertė juos lengvai užsidegančiu kuru. Mokslininkų teigimu, klimato kaita lemia vis dažnesnius ir ekstremalesnius reiškinius, o Europa šyla maždaug dvigubai sparčiau už pasaulio vidurkį.
