Prezidentūros atstovas Vaidotas Augustinavičius liepos 28 dieną paragino Seimo politines partijas pradėti diskusiją ir susitarti, kaip gynyba bus finansuojama po 2030 metų. Jo teigimu, gynyba yra pamatinis valstybės tikslas, todėl būtina rasti bendrus politinius vardiklius.
Šalies vadovai yra sutarę 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto. Finansų ministerija nurodo, kad Valstybės gynimo tarybos sprendimas numato šiuo laikotarpiu skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP.
2026 metais Krašto apsaugos ministerijai ir Gynybos fondui kartu numatyta 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP. Iš šios sumos 700,3 mln. eurų sudaro Valstybės gynybos fondo lėšos. Gynybos išlaidos sieks beveik 14 proc. visų biudžetų išlaidų ir bus antra pagal dydį sritis po socialinės apsaugos.
Pasak V. Augustinavičiaus, sprendžiant dėl finansavimo svarbus ir BVP procentas, susijęs su tarptautiniais įsipareigojimais, ir konkreti gynybai skiriamų lėšų suma.
Padidintas finansavimas siejamas su nacionalinės divizijos kūrimu ir pasirengimu iki 2027 metų priimti Vokietijos brigadą Lietuvoje. 2026 metais kariuomenės modernizacijai planuojama skirti apie 2,3 mlrd. eurų.
Valstybės kontrolė birželio 17 dieną rekomendavo strateginiuose dokumentuose iki 2035 metų įtvirtinti ne mažesnį kaip 5 proc. BVP gynybos finansavimą. Institucija pažymėjo, kad finansavimo tęstinumas po 2030 metų Lietuvos nacionalinio lygmens strateginiuose dokumentuose kol kas nėra numatytas.
Audito duomenimis, 16 iš 23 kariuomenės pajėgumų plėtros planų nebuvo atnaujinti nuo ketverių iki 14 metų, todėl nevisiškai atspindi nacionalinės divizijos ir Vokietijos brigados prioritetus. NATO šalys yra sutarusios iki 2035 metų gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP.
