Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad dabartinis Ukrainos požiūris į istoriją gali tapti rimta kliūtimi jos kelyje į Europos Sąjungą, o WP interviu, paskelbtame liepos 26 d., tiesiogiai pasakė: „Su Bandera vėliavoje Ukraina į Europos Sąjungą neįstos.“
Ministras sako, kad ES negali būti kuriama ant priešiškos istorijos
Kosiniakas-Kamyszas savo argumentą grindė palyginimais su kroatų ustašiais, Antrojo pasaulinio karo vokiečių vadais ir Prancūzijos maršalu Philippe’u Pétainu. Jo teigimu, jei kroatai šlovintų ustašius, jie taip pat nebūtų įstoję į ES, o Vokietijoje šiandien nėra šlovinami Antrojo pasaulinio karo vadai, net tie, kurie buvo kariai, o ne nusikaltėliai.
„Prancūzijoje šiandien nestatomi paminklai maršalui Pétainui. Taigi tai akivaizdus dalykas: Europos bendruomenė nekuriama ant istorijos, priešiškos tai bendruomenei“, – sakė jis.
Ministras nurodė, kad santykių dėl istorinių klausimų nuraminimui reikia trijų dalykų. Pasak jo, Ukraina turi pripažinti, jog 1943–1944 m. Voluinėje, Rytų Mažojoje Lenkijoje ir Rytų Galicijoje įvyko lenkų genocidas, pagerbti aukų atminimą ir siekti atleidimo.
Derybos dėl Ukrainos narystės, jo vertinimu, truks daugelį metų
Kosiniakas-Kamyszas taip pat pareiškė, kad Ukrainos stojimo į ES derybos, jo vertinimu, truks „daugelį metų“ ir nevyks taip greitai, kaip anksčiau žadėjo prezidentas Andrzejus Duda.
Jis suabejojo, ar Ukraina ir jos elitas iš tiesų nori įstoti į ES. Ministro teigimu, kai kam gali būti patogiau naudotis dalimi ES privalumų, bet negyventi pagal jos taisykles.
Be istorinių klausimų, Kosiniakas-Kamyszas įvardijo ir kitus galimus nesutarimus: Ukrainos žemės ūkio pritaikymą ES gamybos sąlygoms ir sudėtingą kovos su korupcija derybų lauką.
ES oficialiai pradėjo stojimo derybas su Ukraina 2024 m. birželio 25 d. 2026 m. birželio 15 d. atvertas pagrindų klasteris, o liepos 14 d. – išorės santykių klasteris. ES Taryba nurodo, kad pagrindų klasteryje pažanga lemia bendrą stojimo derybų tempą, o šis klasteris atveriamas pirmas ir uždaromas paskutinis.
UPA vardo suteikimą daliniui Varšuva vadina klaida
Kosiniakas-Kamyszas pavadino „lemtinga klaida“ Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimą suteikti vienam Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų daliniui „UPA didvyrių“ vardą, tačiau pridūrė, kad dėl to Lenkija neturėtų nusisukti nuo Ukrainos.
Gegužės 29 d. Lenkijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pareiškė pasipiktinimą Ukrainos sprendimu pavadinti karinį dalinį „Ukrainos sukilėlių armijos didvyrių“ vardu ir perspėjo, kad tai gali išnaudoti Rusijos propaganda.
Birželio 28 d. Zelenskis pateikė Aukščiausiajai Radai Ukrainos nacionalinio panteono įstatymo projektą ir pareiškė, kad niekas nediktuos ukrainiečiams, kokius didvyrius gerbti. Ukrainos prezidento biuras nurodė, kad Nacionalinis panteonas turėtų pagerbti žmones, prisidėjusius prie nepriklausomybės, valstybingumo, suvereniteto, teritorinio vientisumo, kariuomenės, kultūros, mokslo, sporto ir pilietinės visuomenės.
Birželį žiniasklaidoje jau buvo kilusi painiava dėl frazės „su Bandera Ukraina neįstos į ES“: „Notes From Poland“ patikra nustatė, kad birželio 29 d. „Polsat“ interviu šiuos žodžius ištarė klausimą uždavęs žurnalistas, o ne Kosiniakas-Kamyszas. Dabartinis WP interviu skiriasi nuo to ginčo, nes liepos 26 d. publikacijoje Kosiniakas-Kamyszas pats tiesiogiai pakartojo tezę apie „Banderą vėliavoje“.
