Pentagonas pradėjo išsamią JAV karinių pajėgų laikysenos Europoje peržiūrą, kuri turėtų trukti iki šešių mėnesių. Jos tikslas – įvertinti, ar amerikiečių pajėgos žemyne atitinka JAV saugumo ir gynybos strategijas.
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas apie planuojamą peržiūrą NATO kolegoms Briuselyje pranešė birželio 18 dieną.
JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Elbridge'as Colby teigė, kad tai bus „reali“ peržiūra, turinti paspartinti negrįžtamą Europos perėjimą prie pagrindinės atsakomybės už įprastinę žemyno gynybą. Jo teigimu, rezultatas turėtų būti stipresnis, teisingesnis ir tvaresnis NATO aljansas.
Rengiant sprendimo variantus žadama konsultuotis su NATO pajėgų Europoje vadu generolu Alexusu Grynkewichiumi, Europos sąjungininkėmis, JAV Kongresu ir kitomis JAV institucijomis.
P. Hegsethas nurodė, kad peržiūra apims ir JAV prieigą prie Europos bazių bei teisę naudotis oro erdve. Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Europos sąjungininkes, kad karo su Iranu pradžioje jos neleido JAV pajėgoms naudotis savo bazėmis.
P. Hegsethas tokį ribojimą pavadino gėdingu ir pareiškė, kad jis kėlė riziką JAV kariams. Jis taip pat grasino mažinti JAV įnašus į NATO, jei sąjungininkės neįvykdys gynybos išlaidų įsipareigojimų.
Pentagonas jau pranešė sąjungininkėms mažinantis pajėgumų, visame pasaulyje skiriamų NATO operacijoms krizės atveju, apimtį. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte patvirtino, kad šis mažinimas jau įsigaliojo, tačiau pabrėžė, jog karo atveju visos sąjungininkės, įskaitant JAV, panaudotų maksimaliai turimus pajėgumus.
M. Rutte atmetė dalį P. Hegsetho kritikos ir nurodė, kad Europos sąjungininkės bei Kanada pernai gynybai išleido 90 mlrd. JAV dolerių daugiau – 20 proc. daugiau nei 2024 metais. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius perspėjo, kad pernelyg greitas JAV pajėgumų atitraukimas, neaišku, kuo jie bus pakeisti, sukeltų pavojingų spragų Europos saugumui.
