Islandijoje rugpjūčio 29 dieną vyks referendumas, kuriame rinkėjų bus klausiama, ar šalis turėtų atnaujinti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą. Balsavimas nelems pačios narystės ES – jei derybos būtų atnaujintos ir užbaigtos, narystės klausimu būtų rengiamas atskiras referendumas.
Apie 400 tūkst. gyventojų turinčioje Islandijoje nuomonės dėl derybų atnaujinimo pasidalijusios. „Gallup“ apklausoje, kurioje dalyvavo 1 993 žmonės, 52 proc. respondentų pritarė derybų atnaujinimui, o 48 proc. jam nepritarė.
Gegužės 28 dieną referendumą patvirtino Islandijos parlamentas „Althingi“: už balsavo 34 parlamentarai, prieš – 8, susilaikė 14.
Islandija paraišką stoti į ES pateikė 2009 metais, po šalies ekonomiką smarkiai paveikusios finansų krizės. Aktyvios stojimo derybos vyko 2010–2013 metais, o 2015-aisiais jos buvo oficialiai sustabdytos.
Jeigu jos būtų atnaujintos, svarbiausiais ginčų klausimais taptų Islandijos ekonomikai reikšminga žuvininkystė ir žemės ūkis. Šalis per Europos ekonominę erdvę jau turi prieigą prie ES bendrosios rinkos ir perima didelę dalį Bendrijos teisės. Islandija taip pat priklauso Šengeno erdvei, tačiau nėra ES muitų sąjungos narė.
Liepos 20 dieną Reikjavike viešėjęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrot pabrėžė, kad rugpjūčio 29-osios balsavimas jokiu būdu nenulems Islandijos narystės ES. Jo teigimu, Islandija, pradėdama derybas su ES, neturi ko prarasti.
Islandijos užsienio reikalų ministrė Þorgerður Katrín Gunnarsdóttir sakė, kad Reikjavikas siektų palankaus susitarimo dėl žvejybos ir žemės ūkio. Barrot atsakė, jog apie galimas išimtis negalima spręsti, kol derybos neprasidėjusios. Jis taip pat nepatvirtino, ar Prancūzijos pozicija dėl galimų Islandijos stojimo derybų nuo 2010 metų pasikeitė, pabrėždamas, kad šiuo metu derybų nėra ir „nieko nėra ant stalo“.
