Rusijos įstatymų leidėjai ketina reikalauti iš Europos šalių kompensacijos už žalą, susijusią su karu Ukrainoje, liepos 27 d. pranešė „Kyiv Post“, remdamasis Rusijos politikų pareiškimais.
Čepa teigia, kad Europa turi mokėti už „indėlį į konfliktą“
Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksejus Čepa liepos 26 d. Lenta.ru pareiškė, kad Europos šalys esą turi mokėti už savo „indėlį į konflikto plėtrą“.
„Kyiv Post“ nurodo, kad A. Čepa taip pat sakė, jog Maskva „nuolat kels“ kompensacijos Europai klausimą ir esą turi pakankamai jėgų priversti Europą tai padaryti. Jis pridūrė, kad Rusija sieks susigrąžinti Vakaruose įšaldytus pinigus; publikacijoje minima 300 mlrd. JAV dolerių suma.
LRT gegužės 25 d. skelbė, kad Rusijos centrinis bankas ES Bendrajam Teismui pateikė antrą ieškinį dėl įšaldyto turto panaudojimo Ukrainai remti. Tame pranešime nurodyta, jog Maskva Vakaruose įšaldytų valstybinių fondų vertę vertina apie 300 mlrd. JAV dolerių.
Vološinas tvirtina, kad už žalą turėtų mokėti Vakarai
Rusijos Federacijos Tarybos narys Aleksandras Vološinas, atstovaujantis Maskvos paskelbtai „Donecko liaudies respublikai“, tvirtino, kad Ukraina nepajėgs kompensuoti žalos Donbase, okupuotose Zaporižios ir Chersono srityse bei Rusijos pasienio teritorijose.
Pasak „Kyiv Post“, Rusijos tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas šią žalą vertina daugiau kaip 1 trln. rublių. A. Vološinas sakė, kad už ją turėtų mokėti Vakarų valstybės, kurios, jo žodžiais, „finansavo Kyjivo karo mašiną“ ir atmetė taikaus sureguliavimo bandymus.
Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, kuriuos cituoja „Kyiv Post“, JAV pagalba Ukrainai nuo 2022 m. invazijos pradžios iki 2026 m. sausio siekė 114,6 mlrd. eurų, o Europos šalių parama – 270 mlrd. eurų.
Kremlius kaltina NATO ir neigia pradėjęs karą
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau liepą teigė, kad Rusijos „specialioji karinė operacija“ virto „tikru karu“, nes už Kyjivo esą stovi Berlynas, Paryžius, Haga, Oslas ir Vašingtonas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepos 26 d. neigė, kad Rusija pradėjo karą, ir tvirtino, jog Maskva tik atsakė į veiksmus, kuriuos esą pradėjo „Kyjivo režimas“ su Vakarų parama.
Tą pačią dieną Rusija surengė plataus masto dronų ir balistinių raketų ataką prieš Ukrainą. Kyjive gaisrai kilo Desnianskio, Ševčenkivskio ir Solomianskio rajonuose. Meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad nuolaužos pataikė į 18 aukštų gyvenamąjį namą ir sukėlė gaisrą 7-ajame bei 8-ajame aukštuose; aukų sostinėje nepranešta.
Liepos 26 d. Rusijos pajėgos taip pat smogė Kryvyj Rihui, kur užsidegė prekybos centras. Liepos 25 d. Rusija du kartus atakavo su Palau vėliava plaukusį civilinį laivą, kuris iš Odesos srities uosto gabeno beveik 2,8 tūkst. tonų kukurūzų; išgelbėti septyni įgulos nariai ir ukrainietis locmanas, du jūrininkai laikomi dingusiais.
CSIS liepos 1 d. paskelbė, kad Rusijos kariuomenė nuo 2022 m. vasario iki 2026 m. birželio patyrė apie 1,4 mln. kovinių nuostolių, iš jų iki 450 tūkst. žuvusiųjų. Europos išorės veiksmų tarnyba liepos 23 d. pranešė, kad ES priėmė 21-ąjį sankcijų Rusijai paketą, nukreiptą į karo ekonomiką, bankų ir finansų sektorius, šešėlinį laivyną, naftos pajamas ir dronų gamybos grandines.
