Lietuvoje bent vieno švietimo pagalbos specialisto ar mokinio padėjėjo stinga 52 proc. bendrojo ugdymo mokyklų, nustatė Valstybės kontrolė. Tokių darbuotojų taip pat trūksta 75 proc. profesinio mokymo įstaigų.
Audito duomenimis, dėl specialistų stokos dirbantiesiems tenka dideli darbo krūviai: vienam švietimo pagalbos specialisto etatui skirtingose įstaigose tenka nuo 16 iki 337 vaikų.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė įspėjo, kad įtraukusis ugdymas negali likti vien lozungu popieriuje. Pasak jos, specialistams kartais vienu metu tenka spręsti kelis sudėtingo elgesio sutrikimų atvejus skirtingose klasėse, o reikšmingą darbo laiko dalį jie skiria ataskaitoms, o ne tiesioginei pagalbai vaikams.
2024–2025 mokslo metais bendrosiose mokyklose mokėsi 94 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, tačiau 56 proc. jų negavo visos reikalingos pagalbos. Auditas taip pat nustatė, kad daliai vaikų apskritai nesuteikiama pedagoginės psichologinės tarnybos rekomenduota pagalba.
Švietimo pagalbai mokyklose 2025 metais skirta 287,4 mln. eurų, iš jų 199,5 mln. eurų sudarė valstybės biudžeto lėšos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sutiko su audito išvadomis ir rekomendacijomis. Ji nurodė problemą sprendžianti keisdama pagalbos modelį, didindama finansavimą bei rengdama specialistus.
Ministerijos duomenimis, pagalbos mokiniui specialistų skaičius 2022–2025 metais padidėjo 21 proc. – nuo 3 997 iki 4 838. Nuo 2025 metų sausio 1 dienos pakeistas finansavimo modelis, kad mokyklos galėtų lanksčiau įsigyti paslaugas, jei neturi nuolatinio specialisto. 2026 metais švietimo pagalbai numatyta beveik 216 mln. eurų valstybės lėšų.
