„SRAIGTUS NULAUŽIA PER SEKUNDES, O LAIVUS SIUNČIA Į DUGNĄ“: Orcų orda Atlantyno pakrantėje per parą sutriuškino 5 jachtas!

Šiaurės Ispanijos pakrantę sukrėtė beprecedentis jūrų gigantų protrūkis: Atlanto vandenyse orkos pradėjo tikrą medžiotę, per vieną dieną užpuldamos kelis laivus ir vieną jų nuskandindamos. Kol mokslininkai tai vadina „žaidimu“, buvę laivavedžiai patiria tikrą košmarą – tonos svorio plėšrūnai sistemingai niokoja jachtų vairus, o Gelbėjimo tarnybos dirba ties galimybių ribomis.

Diena, kai vandenynas virto spąstais: jachtos „Idem“ žūtis

Ketvirtadienis, liepos 23-oji, Galisijos pakrantėje prasidėjo kaip įprasta vasaros diena. Rami jūra, palankus vėjas ir dešimtys pramoginių bei lenktyninių burlaivių, skrodžiančių Biskojos įlankos vandenis. Tačiau ties Estaka de Bares kyšuliu, esančiu Manjono savivaldybėje (La Korunjos provincija), ramybė truko neilgai.

Apie 17:05 val., būdama vos 1,3 jūrmylės (mažiau nei 2,5 km) atstumu nuo kranto, 14 metrų ilgio burinė jachta „Idem“ staiga patyrė tai, kas pastaraisiais metais tapo didžiausiu Buriuotojų košmaru Atlante. Iš vandenyno gelmių iškilo keli tamsūs, charakteringi orkų (dar vadinamų banginiais žudikais) suglausti pelekai. Akimirksniu gyvūnai apsupo laivą ir nukreipė visą savo jėgą į trapiausią jachtos vietą – laivo vairą.

Po kelių galingų smūgių „Idem“ neteko galimybės manevruoti. Negana to, smūgių jėga sulaužė laivo konstrukciją toje vietoje, kur vairo velenas kerta korpusą – pro atsiradusį tarpą į vidų pagreitintais tempais pradėjo veržtis vanduo. Supratę, kad situacija nebevaldoma, o laivas sparčiai skęsta, dviejų žmonių įgula išsiuntė skubų pagalbos šauksmą (SOS) ir pasiruošė palikti laivą.

Gali būti, kad gyvybes jiems išgelbėjo tik laimingas atsitiktinumas ir žaibiška reakcija. Šalia plaukusi motorinė valtis skubiai prisišvartavo prie skstančio burlaivio ir paėmė abu įgulos narius. Netrukus į įvykio vietą atskubėjo Ispanijos jūrinio gelbėjimo tarnybos (Salvamento Marítimo) laivas „Salvamar Shaula“, kuris saugiai pristatė sukrėstus, bet nenukentėjusius laivavedžius į Kariño uostą.

Tačiau paties laivo išgelbėti nepavyko. Gelbėtojai bandė sustabdyti vandens tekėjimą ir pradėti „Idem“ vilkimą link kranto, tačiau vanduo korpusą užliejo greičiau, nei dirbo siurbliai. Laivas pradėjo skęsti galu (laivugaliu) ir po kelių minučių visai išnyko po vandeniu. Į įvykio vietą išskritęs gelbėjimo sraigtasparnis „Helimer 401“ dar ilgais ratais žvalgė avarijos rajoną, tikrindamas, ar po skendimo nekilo degalų nuotėkis ir grėsmė aplinkai.

„Idem“ tapo tragiška tos dienos kulminacija, tačiau ji nebuvo vienintelė auka.

24 valandų chaosas: 5 išpuoliai ir sustabdytos lenktynės

Mokslininkai ir gelbėtojai atskleidžia šokiruojančią statistiką: „Idem“ žūtis buvo tik dalis masinės orkų suaktyvėjimo bangos. Tą pačią liepos 23 dieną šiaurinėje Galisijos pakrantėje užfiksuoti net keturi atskiri incidentai!

+-----------------------------------------------------------------------+
|                 LIEPOS 23 D. INCIDENTŲ CHRONOLOGIJA                  |
+-----------------------------------------------------------------------+
| 11:55 val. | Britų jachta „Glatisant“ praranda valdymą Viveiro įl.   |
| 14:30 val. | Prancūzų „Kador“ apsupta (laive 1 žmogus ir 3 katės)     |
| Dienos pabaiga | Ispanų „Chicharro“ gauna smūgių, reikalauja prieglobsčio  |
| 17:05 val. | Jachta „Idem“ užpulta, patiria skylę korpuse ir NUSKĘSTA |
+-----------------------------------------------------------------------+

1. Pirmasis signalas (11:55 val.): Britų burlaivis „Glatisant“ su keturiais įgulos nariais buvo užpultas šiauriau Viveiro įlankos. Orkos visiškai sumaitojo laivo vairą, palikdamos laivą plūduriuoti be galimybės valdyti eitį.

2. Antrasis epizodas (14:30 val.): Gyvūnai prisiartino prie prancūzų jachtos „Kador“, kuria plaukė vienišas buriuotojas ir tris jo katės. Į pagalbą buvo išsiųstas tas pats gelbėjimo laivas „Salvamar Shaula“, tačiau šįkart kapitonui pavyko išlaikyti kontrolę ir laivas savo eiga pasiekė Viveiro uostą.

3. Trečioji auka: Burlaivis „Chicharro“ patyrė smūgius ties Estaka de Bares. Nors pažeidimai buvo nelabai dideli, kapitonas nusprendė nerizikuoti ir paprašė skubaus prieglobsčio uoste.

4. Ketvirtoji auka: Tragiškai pasibaigęs „Idem“ skendimas.

Ši incidentų grandinė privertė prestižinių 53-ųjų lenktynių „Rías Altas“ organizatorius priimti beprecedentį sprendimą. Aštuonios lenktyninės jachtos jau buvo išplaukusios iš La Korunjos ir pradėjusios pirmąjį etapą, tačiau gavus Gelbėjimo tarnybos perspėjimą apie siautėjančias orkas ir žinią apie „Idem“ nuskandinimą, prestižinė regata buvo nedelsiant sustabdyta, o laivams nurodyta grįžti į saugias užuovėjas.

Agresija tęsėsi ir kitą dieną

Liepos 24-ąją, vos praėjus parai po „Idem“ žūties, orkos smogė vėl. Už 12–13 jūrmylių į šiaurės vakarus nuo Punta Kandieira trys orkos užpuolė 14 metrų ilgio Švedijos burlaivį „Vai“, kuriuo plaukė du žmonės. Gyvūnai žaibiškai sulaužė vairą ir vėl pradūrė korpusą.

Galisijos pakrančių apsaugos laivas „Mar de Galicia“ skubiai skubėjo į pagalbą ir spėjo „Vai“ nutempti į Celeiro uostą. Atvykus į vietą, laivas buvo iškart keliamas iš vandens kranais – buvo kilusi reali grėsmė, kad jis pakartos „Idem“ likimą ir nuskęs tiesiog prie uosto krantinės.

Per dvi dienas – penki rimti incidentai, vienas nuskandintas laivas ir dešimtys išgąsdintų buriuotojų.

Kas vyksta Atlante? Nepaprastas Iberijos orkų elgesys

Tai, kas vyksta prie Ispanijos ir Portugalijos krantų, glumina ir gąsdina jūrų bendruomenę. Keistas, sistemingas Iberijos subpopuliacijos orkų elgesys pradėtas fiksuoti palyginti neseniai – 2020 metų pavasarį.

Nuo to laiko įvykių scenarijus išlieka beveik identiškas:

• Taktika: Gyvūnai prisijungia prie laivo iš galo (iš korpuso užpakalinės dalies).

• Atakos taikinys: Jos visiškai ignoruoja korpuso šonus ar žmones ir nusitaiko išskirtinai į vairo plunksną (mentę).

• Veiksmai: Orkos stumia, kandžioja, daužo vairą uodegomis ir galvomis, kol jį visiškai sulaužo arba atplėšia nuo korpuso.

• Pasekmės: Vairą praradęs laivas tampa nevaldomas. Be to, galingi smūgiai dažnai pažeidžia vairo mechanizmo sandariklius, todėl per vairo veleno angą į laivo vidų pradeda plūsti vanduo.

 +-------------------------------------------------------------------+
 |                   SISTEMINGAS ATAKOS SCENARIJUS                    |
 +-------------------------------------------------------------------+
 | 1. Prisiartinimas iš galo (tyliai, dideliu greičiu)                |
 | 2. Vairo mentės atakos (stūmimas, kandžiojimas, daužymas)          |
 | 3. Vairo plunksnos atplėšimas arba sulaužymas (per ~25 min.)       |
 | 4. Sandariklių pažeidimas -> Vandens veržimasis į vidų            |
 | 5. Laivo elgsena: nevaldomas sukimasis ir skendimas               |
 +-------------------------------------------------------------------+

Iki 2024 metų pradžios mokslininkai jau buvo užfiksavę mažiausiai 673 tokio pobūdžio incidentus.

Statistika rodo gąsdinančius dėsningumus:

• 93% atvejų įvyko ties Atlanto vandenyno Pirėnų pusiasalio pakrante (Ispanija, Portugalija, Gibraltaro sąsiauris).

• 80% taikinių – vidutinio dydžio burlaiviai, dažniausiai trumpesni nei 12–14 metrų.

• Trukmė: Vidutiniškai toks „kontaktas“ trunka apie 25 minutes, tačiau užfiksuota atvejų, kai orkos laivą terorizavo net dvi valandas.

Kodėl jos tai daro: Žudikiškas kerštas ar tiesiog „mada“?

Visuomenėje ir buriuotojų forumuose sklando pačios įvairiausios teorijos – nuo spėjimų, kad orkos keršija už praeityje sužalotus jauniklius ar žvejų tinklus, iki hipotezių apie triukšmo sukeliamą agresiją. Tačiau mokslininkų požiūris yra gerokai tvaresnis ir atskleidžia stulbinančią šių gyvūnų intelektualinę prigimtį.

Tiriant nuotraukas ir vaizdo įrašus nustatyta, kad šiame pavojingame elgesyje dalyvauja ne visa populiaicja, o mažiausiai 15 konkrečių individų. Jie skirstosi į keturias grupes, kurios sezoniškai susijungia netoli Gibraltaro sąsiaurio ir Kadiso įlankos.

Tarptautinės banginių medžioklės komisijos (IWC) ir jūrų biologų ekspertai pabrėžia: nėra jokių įrodymų, kad orkos tyčia bandytų pulti, sužaloti ar nuskandinti žmones.

Mokslininkai šį reiškinį apibūdina ne kaip agresiją, o kaip:

1. Žaidimą ir socializaciją: Vairo mentė vandenyje sukuria pasipriešinimą ir verpetus, kurie gyvūnams atrodo patrauklūs.

2. Kultūrinę / elgsenos „madą“: Orkos yra itin intelektualios ir socialios būtybės. Jauni individai tiesiog kopijuoja suaugusiųjų elgesį, paversdami tai populiariu „žaidimu“ visoje grupėje.

Dėl šios priežasties Ispanijos aplinkosaugos institucijos ir mokslininkai oficialiai šiuos įvykius vadina ne „atakomis“, o „sąveikomis“ (isp. interacciones).

Buriuotojui, atsidūrusiam vidury vandenyno su sulaužytu vairu ir skustančiu laivu, toks terminologijos skirtumas atrodo tik akademinis skaičiavimas.

Rūšis ties išnykimo riba: Trapi pusiausvyra

Suprasti situacijos sudėtingumą padeda tai, kad Iberijos orkų populiaicja yra ties visiško išnykimo riba. Mokslininkų skaičiavimais, šiandien šioje unikalioje subpopuliacijoje likę mažiau nei 40 gyvūnų. Rūšis oficialiai pripažinta esanti kritinėje būklėje.

Šios orkos atlieka griežtai apibrėžtą sezoninę migraciją: jos seka savo pagrindinį maisto šaltinį – Atslanto mėlynąjį tuną. Pavasarį ir vasaros pradžioje jos laikosi ties Gibraltaru, kur tunai plaukia į Viduržemio jūrą m neršti, o vėliau, vasaros viduryje ir rudenį, juda į šiaurę – pro Portugalijos pakrantę link Galisijos ir Biskojos įlankos.

       [PAVASARIS]                  [VASARA / RUDUO]
  Gibraltaro sąsiauris  =======>  Galisija & Biskoja
  (Tunų sekimas)                  (Migracija į šiaurę)

2025 metais bendras kontaktų skaičius Ispanijos vandenyse šiek tiek sumažėjo, tačiau Galisijos pakrantėje ir Biskojos įlankoje, priešingai – nežymiai išaugo. Tai rodo, kad gyvūnų migracijos keliai ir įpročiai kinta, o tam tikri regionai tam tikrais mėnesiais tampa tikromis „karštosiomis zonomis“.

Kaip išgyventi susitikimą? Oficijūs patarimai ir griežti draudimai

Siekdamos apsaugoti ir buriuotojus, ir nykstančias orkas, Ispanijos valdžios institucijos parengė specialius žemėlapius su pavojingomis zonomis Galisijos pakrantėje. Pagrindinė rekomendacija – nuo liepos iki spalio mėnesio vengti plaukioti šiose zonoje arba laikytis kuo arčiau kranto.

Ką PRIVALO daryti įgula susidūrimo atveju:

• NENUSTOTI judėti: Senasis patarimas „išjungti variklį ir nuleisti bures“ nepasiteisino (stovintis laivas gyvūnams tampa lengvu žaislu). Rekomenduojama plaukti kuo greičiau link seklumos ar artimiausio kranto.

• Laikytis toliau nuo bortų: Smūgiai į laivo korpusą gali būti tokie stiprūs, kad žmogus gali būti išsviestas į vandenį arba patirti sunkių traumų.

• Išjungti autopilotą: Kad būtų išvengta papildomos apkrovos vairo mechanizmui.

• Pranešti gelbėtojams: Nedelsiant susisiekti su Tarptautine jūrų gelbėjimo tarnyba 16-uoju radijo ryšio kanalu (VHF Channel 16).

Ką GRIEŽTAI DRUDŽIAMA daryti:

• Naudoti petardas, signalines raketas ar sprogmenis.

• Naudoti garpunus, peilius ar kitus ginklus.

• Bandyti sužaloti ar išgąsdinti gyvūnus.

Kadangi Iberijos orkos yra griežtai saugoma rūšis, bet koks tyčinis jų sužalojimas traktuojamas kaip sunkus nusikaltimas, už kurį gresia milžiniškos baudos arba laisvės atėmimas.

Išvada: Buriuotojų ir laukinės gamtos konfrontacija

Avarija ties Estaka de Bares kyšuliu ir jachtos „Idem“ žūtis dar kartą pademonstravo, kokia trapi yra žmogaus technologijų ir laukinės gamtos pusiausvyra. Buriuotojams, planuojantiems maršrutus Atlanto vandenyno pakrante, tenka taikytis prie naujos realybės – vandenynas nebėra visiškai saugus, o susitikimas su jūrų milžinais iš nekalto reginio virto kova dėl išlikimo.

Kol mokslininkai bando išsiaiškinti, kada baigsis ši gąsdinanti „moda“ tarp jaunų orkų, vienintelis ginklas kapitonų rankose išlieka atsargumas, naujausių žemėlapių sekimas ir pagarba vandenyno šeimininkams, kurie šiame regione kovoja už savo rūšies išlikimą.