Panevėžio apygardos teismas paliko galioti nuosprendį trims asmenims, pripažintiems kaltais dėl žiauraus išpuolio prieš neįgalų homoseksualų jaunuolį 2025 m. vasario 22 d. Ignalinos rajone, Dūkšto seniūnijos Pasmalvės miške. Du vyrai ir moteris buvo nuteisti už plėšimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą siekiant išreikšti neapykantą dėl aukos seksualinės orientacijos.
Auką į mišką įviliojo pažadu iškepti šašlykų
Byloje nustatyta, kad maždaug 24 metų M. V., turintis negalią dėl epilepsijos, buvo įviliotas į mišką pažadu, esą ten su į Visaginą atvykusiais draugais bus kepami šašlykai. Kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe ir apsvaigę nuo alkoholio, iš nukentėjusiojo pagrobė piniginę su 110 eurų ir 10 eurų vertės „Swedbank“ mokėjimo kortelę – iš viso 120 eurų turtinės žalos.
S. R. pareikalavo pasakyti kortelės PIN kodą, o V. L. mušė nukentėjusįjį pagaliu per galvą, kol kodas buvo išgautas. Vyras buvo išrengtas, per žiemos šaltį paliktas tik su marškinėliais, apatiniais ir kojinėmis, parverstas ant žemės ir megztiniu pririštas prie medžio. Smurtas buvo filmuojamas paties nukentėjusiojo telefonu, o S. R. grasino įrašą paskelbti „TikTok“, kad jį pamatytų visa Lietuva.
Nukentėjusysis teisme pasakojo apsimetęs negyvu ir nekvėpavęs – tik tada išsigandę užpuolikai pabėgo. Išsilaisvinęs jis pasiekė kelią, kur sustoję žmonės iškvietė pagalbą numeriu 112. M. V. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą: galvos ir veido sumušimus, smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po smegenų dangalais, abiejų žandinių ančių sienelių lūžius ir kairio alkūnkaulio lūžį.
Kokias bausmes skyrė teismas
Pirmosios instancijos nuosprendį 2026 m. sausio 29 d. paskelbė Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai; bylą nagrinėjo teisėja Asta Kurauskaitė. Vitalijui Lizunovui ir S. R. skirta po 3 metus realaus laisvės atėmimo – abu pripažinti recidyvistais. D. R., dalyvavusiam mažiau aktyviai, taip pat skirta 3 metų bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Visi trys pripažinti kaltais dėl plėšimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo siekiant išreikšti neapykantą dėl seksualinės orientacijos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 13 punktą. Iš nuteistųjų solidariai priteista 6 000 eurų neturtinės žalos M. V., 1 788,55 euro Valstybinei ligonių kasai ir 2 702 eurai „Sodros“ Panevėžio skyriui. V. L. ir S. R. nuosprendį apskundė Panevėžio apygardos teismui, prašydami sušvelninti realias bausmes, tačiau apeliacinis teismas jų skundų netenkino.
Žmogaus teisių organizacijos ragina imtis sisteminių priemonių
Po šio išpuolio Žmogaus teisių organizacijų koalicija kreipėsi į Vyriausybę, Seimą, Generalinę prokuratūrą ir Policijos departamentą, ragindama stiprinti neapykantos nusikaltimų prevenciją, užtikrinti veiksmingesnę nukentėjusiųjų apsaugą ir didinti valstybės atsakomybę. Organizacijų teigimu, atvejis atskleidė sistemines spragas švietimo sistemoje ir teisėkūroje, o neapykantos nusikaltimų aukos nėra pakankamai apsaugotos.
„Neapykantos nusikaltimai nėra nukreipti tik prieš konkretų žmogų – jie siunčia bauginančią žinią visai visuomenei“, – pranešime cituojamas Lietuvos jaunimo centro direktorius Martynas Norbutas. Anot jo, valstybė turi pereiti nuo pavienių reakcijų prie nuoseklios nacionalinės politikos, apimančios prevenciją, švietimą ir sisteminę pagalbą nukentėjusiesiems. Koalicija taip pat ragino prokuratūrą ir policiją reguliariai viešinti informaciją apie neapykantos nusikaltimų tyrimus ir teismų praktiką.
