Lietuvos užsienio reikalų ministerija liepos 31 d. Rusijos ambasados atstovui įteikė griežto protesto notą dėl tebesitęsiančių smūgių Ukrainos civiliams ir Rusijos sparnuotosios raketos Kh-101 įskridimo į Lenkijos oro erdvę.
Naktį iš liepos 29 į 30 d. Rusija prieš Ukrainą panaudojo daugiau kaip 70 įvairių tipų raketų ir beveik 300 kovinių dronų. Per ataką žuvo mažiausiai 10 civilių, tarp jų keturi vaikai, o sužeista daugiau kaip 50 žmonių.
Dnipropetrovsko srityje žuvo šeši žmonės ir dar 10 buvo sužeista. Radušnės gyvenvietėje žuvo abu tėvai ir keturi jų vaikai, o dar šeši vaikai liko našlaičiais. Tarp žuvusiųjų Radušnės apylinkėse buvo šešerių metų mergaitė bei 11 ir 17 metų berniukai.
Kyjive per smūgius žuvo 31 metų vyras, du žmonės buvo sužeisti. Lvivo srityje sparnuotosios raketos smūgis pražudė vieną žmogų ir sužeidė daugiau kaip 30, tarp jų – 6, 13 ir 15 metų vaikus. Nukentėjo individualūs ir daugiabučiai namai, mokykla, du vaikų darželiai bei kiti civiliniai objektai.
Protesto notoje ministerija pabrėžė, kad tarptautinė humanitarinė teisė tarptautinio ginkluoto konflikto metu draudžia pulti civilius gyventojus ir civilinius objektus.
Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu teigė taikiusi į Ukrainos karinius aerodromus, ginklų ir dronų gamyklas, karinių ryšių bei logistikos objektus ir sandėlius.
Per tą patį apšaudymą Rusijos sparnuotoji raketa Kh-101 kirto Lenkijos oro erdvę. Jos tikėtino kritimo vieta aptikta Liublino vaivadijos žemės ūkio teritorijoje.
NATO pajėgos Lenkijoje, reaguodamos į pavojaus signalą, pakėlė du naikintuvus, atakos sraigtasparnį ir dar du orlaivius bei aktyvavo antžeminę gynybą. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas incidentą pavadino labai rimtu, tačiau sakė, jog nėra pagrindo manyti, kad Lenkija buvo Rusijos taikinys.
