Naktį iš rugpjūčio 4-osios į 5-ąją Rusija surengė kombinuotą balistinių raketų ir dronų ataką prieš Ukrainos sostinę Kyjivą bei jo apylinkes. AFP žurnalistai sprogimus mieste išgirdo iškart po vidurnakčio – prieš tai Ukrainos oro pajėgos įspėjo apie artėjančias balistines raketas. Pirminiais duomenimis, Kyjive žuvo viena moteris ir mažiausiai septyni žmonės buvo sužeisti, dar vienas žmogus žuvo Bučos rajone į vakarus nuo sostinės, o aplinkinėse Kyjivo regiono teritorijose sužeistas 21 gyventojas.
Gaisrai kilo keturiuose sostinės rajonuose
Kyjivo karinė administracija pranešė, kad smūgiai apgadino gyvenamuosius pastatus ir sandėlius, o gaisrai kilo keturiuose sostinės rajonuose – Holosijivo, Obolonės, Desnos ir Sviatošyno. Holosijivo rajone iš griuvusio sandėlio griuvėsių išgelbėti du žmonės, o Obolonės rajone užsidegė 20 aukštų gyvenamasis namas, pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. Nukentėjo ir Brovarų, Bučos bei Fastivo rajonai.
Pirmieji sprogimai sostinėje nuaidėjo apie 00.20 val. vietos laiku, o maždaug 01.09 val. prasidėjo įspėjimai apie atskrendančius dronus. Ukrainos duomenimis, atakai panaudotos 24 balistinės raketos, keturios hipergarsinės raketos ir 115 „Shahed“ tipo dronų – nė viena raketa nebuvo perimta.
„Priešas vėl sąmoningai taikosi į civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą“, – teigiama Kyjivo karinės administracijos pranešime platformoje „Telegram“.
Antpuolis įvyko po virtinės mirtinų naktinių atakų
Šis smūgis tęsia mirtinų naktinių antpuolių prieš Ukrainos sostinę virtinę. Per rugpjūčio 1-osios, šeštadienio, atakas Kyjive ir priemiesčiuose žuvo apie 10 žmonių ir buvo sužeista daugiau nei 30. Rusija tuomet tvirtino, kad smūgiai buvo nukreipti į „karo pramonės objektus ir logistikos centrus“.
Per tą pačią ataką buvo apgadintas ir Lietuvos ambasados Kyjive pastatas: viena raketa nukrito už 10 metrų, kita – už 150 metrų nuo ambasados, išdaužti langai ir sugadinti saulės kolektoriai, tačiau žmonės nenukentėjo. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pranešė, kad dėl smūgio šalia ambasados protestui pareikšti bus išsikviestas Rusijos ambasados atstovas. Kitas apgadintas pastatas Kyjive buvo penkių aukštų gyvenamasis namas.
Abi pusės suintensyvino tolimojo nuotolio smūgius
Pastarosiomis savaitėmis tolimojo nuotolio smūgius sustiprino abi karo pusės. AFP analizė rodo, kad liepą Rusija daugiau nei dvigubai padidino raketų naudojimą. Ukraina savo ruožtu vis aktyviau taikosi į Rusijos civilinę infrastruktūrą – naftos bei dujų objektus ir logistikos centrus.
Rugpjūčio 4-osios rytą Ukrainos dronai smogė Rusijos elektroninės prekybos milžinės „Wildberries“ sandėliams Čechove Maskvos srityje ir Krasnyj Bore Leningrado srityje. Maskvos srityje žuvo penki žmonės, apie šeši buvo sužeisti. Ukraina „Wildberries“ objektus atakuoja beveik kasdien – „Forbes“ duomenimis, sunaikinta mažiausiai 17 proc. bendrovės sandėlių pajėgumų; Kyjivas teigia, kad bendrovė aprūpina Rusijos kariuomenę dvejopos paskirties prekėmis. Rugpjūčio 1-osios rytą Ukrainos jūriniai dronai Juodojoje jūroje nuskandino Rusijos konteinerinį laivą „Yanina“, priklausantį valstybinės atominės energetikos bendrovės „Rosatom“ laivybos padaliniui – laivas nuskendo maždaug už 130 mylių nuo Novorosijsko uosto, visi 17 įgulos narių buvo išgelbėti.
Maskvos meras rugpjūčio 5-ąją teigė, kad Rusijos oro gynyba link šalies sostinės skriejusius perėmė ir sunaikino mažiausiai 10 dronų.
Kodėl Ukraina prašo daugiau „Patriot“ sistemų
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad balistinių raketų perėmimo priemonių trūkumas „tik skatina Rusiją vykdyti tokias atakas, kurios nusineša žmonių gyvybes“. Ukraina jau kelis mėnesius ragina sąjungininkus perduoti daugiau JAV gamybos „Patriot“ oro gynybos sistemų, nes Rusija, tęsdama daugiau nei dvejus metus trunkantį plataus masto karą, vis dažniau naudoja balistines raketas.
Liepos 28-ąją Baltuosiuose rūmuose susitikęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, V. Zelenskis derėjosi dėl licencijų „Patriot“ perėmimo raketoms gaminti Ukrainoje. Po susitikimo jis kalbėjosi su ginklų gamintojų „Lockheed Martin“ ir „Raytheon“ atstovais, tačiau pripažino, kad didelių kiekių gamyba užtruktų nuo vienerių iki penkerių metų. „Mums „Patriot“ reikėjo vakar“, – sakė jis.
Civilių aukų skaičius pasiekė didžiausią lygį nuo invazijos pradžios
Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėsenos misija Ukrainoje (HRMMU) nurodė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį patvirtinta 1 396 žuvę ir 7 978 sužeisti civiliai – 37 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025-aisiais ir 114 proc. daugiau nei 2024-aisiais. Birželis su 293 žuvusiais ir 1 990 sužeistų civilių tapo kruviniausiu mėnesiu nuo 2022-ųjų balandžio.
Misijos vadovė Danielle Bell teigė, kad duomenys rodo „nerimą keliančią eskalacijos tendenciją“, kurią lemia vis dažnesnis galingų ginklų naudojimas tankiai apgyvendintose miestų teritorijose. Civiliai, jos teigimu, sako jaučiąsi „medžiojami“ dronų atlikdami kasdienius darbus.
Rugpjūčio 4-ąją Ukraina išreiškė pasipiktinimą paviešintu vaizdo įrašu, kuriame FPV dronas Chersono miesto gatvės turgelyje persekioja ir susprogdina sprogmenį šalia daržoves pardavinėjusio 52 metų vyro, vardu Jurijus. Jis patyrė sprogimo traumą, skeveldrų žaizdas ir smegenų sukrėtimą, tačiau išgyveno. V. Zelenskis tokius veiksmus pavadino prieš civilius vykdomu dronų „safariu“, o užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha – „barbarišku Rusijos karo nusikaltimu“, reikalaujančiu tarptautinio pasmerkimo.
Vėlesniais duomenimis, bendras šios nakties atakos aukų skaičius išaugo iki 15 žuvusiųjų ir 51 sužeistojo: 14 žmonių žuvo Kyjivo srityje ir vienas pačiame Kyjive, kur sužeisti 24 asmenys, 15 iš jų hospitalizuoti, o keturių būklė kritinė.
