JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo Iraną, kad Hormuzo sąsiauris – siauras jūrų kelias tarp Irano ir Omano, per kurį iki krizės buvo gabenama apie ketvirtadalis pasaulio jūra plukdomos naftos – turi būti atvertas nedelsiant, antraip Teheranas sulauks karinio atsako. Tuo pat metu naujienų svetainė „Axios“ pranešė, kad JAV, Iranas ir Omanas artėja prie laikino susitarimo dėl sąsiaurio atvėrimo.
Trumpas žada „labai stiprų smūgį“, jei sąsiauris liks uždarytas
„Sąsiauris bus atidarytas labai greitai arba jie gaus labai stiprų smūgį – ir tada sąsiauris bus atidarytas“, – vizito Kalifornijoje metu sakė D. Trumpas.
JAV lyderis kartu tvirtino, kad derybos su Teheranu juda į priekį. „Vyksta labai geros diskusijos“, – sakė jis, tikindamas, kad Iranas nori rasti būdą užbaigti vasario 28 dieną JAV ir Izraelio smūgiais Iranui prasidėjusį konfliktą.
„Vienintelis dalykas, kuris svarbus, yra veiksmai. Ir jie nori susitarti. Pamatysime, kas bus, – sakė D. Trumpas. – Turiu daug laiko.“
Vėliau, ruošdamasis lipti į prezidentinį lėktuvą skrydžiui iš Kalifornijos į Las Vegasą, JAV prezidentas sakė tikintis, kad susitarimas gali būti pasiektas „rytoj ar poryt“, o derybos, jo teigimu, juda „labai sklandžiai“.
Kaip veiktų svarstomas 60 dienų susitarimas
„Axios“, remdamasi neįvardytais regiono ir JAV pareigūnais, pranešė, kad Vašingtonas tikėjosi apie susitarimą paskelbti trečiadienį, rugpjūčio 5-ąją. Pagal svarstomą planą susitarimas galiotų mažiausiai 60 dienų, per kuriuos Hormuzo sąsiaurį bendrai administruotų Iranas ir Omanas, o vėliau terminas galėtų būti pratęstas.
Laivai už praplaukimą nemokėtų jokių rinkliavų ar mokesčių. Visas eismas į Persijos įlanką vyktų šiauriniu, Irano pusėje esančiu, laivybos maršrutu, o eismas iš įlankos – pietiniu maršrutu per Omano teritorinius vandenis. Susitarimo projektas taip pat numato per 30 dienų išvalyti minas iš vidurinės sąsiaurio juostos – tik po to ji būtų atverta dvipusiam eismui.
Prie teksto derinimo prisidėjo keli JAV specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo pokalbiai su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi ir Omano užsienio reikalų ministru Badru al-Busaidi; tarpininkavo Kataras. Irano vadovybė susitarimą patvirtino antradienį, rugpjūčio 4 d. – Araghchi tam reikėjo aukščiausiosios šalies vadovybės ir Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos pritarimo.
Teheranas kaltę verčia Vašingtonui
Rugpjūčio 2 d. A. Araghchi savo „Telegram“ paskyroje rašė, kad derybos su Omanu „artėja prie užbaigimo“, o Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailas Baghaei kalbėjo apie naują maršrutą – „nei šiaurinį, nei pietinį“, – kuris gerbtų abiejų šalių suverenias teises.
Iranas laikosi pozicijos, kad sąsiauris buvo uždarytas dėl JAV įsipareigojimų pažeidimo ir jūrinės Irano uostų blokados, todėl atvėrimas priklausąs nuo Vašingtono elgesio. Po vasario 28 d. smūgių Teheranas faktiškai uždarė sąsiaurį komercinei laivybai ir blokavo ją trimis būdais: greitaeigių katerių bei dronų atakomis, jūrinėmis minomis ir palydovinės navigacijos trikdymu.
Naftos kainos krito daugiau nei 10 proc. per dvi sesijas
Iki krizės per Hormuzo sąsiaurį buvo plukdoma apie ketvirtadalis pasaulio jūra gabenamos naftos ir apie penktadalis suskystintų gamtinių dujų – maždaug 20 mln. barelių naftos per parą. 2026 m. kovą „Brent“ naftos kaina pirmą kartą per ketverius metus viršijo 100 JAV dolerių už barelį ir pasiekė piką ties 126 doleriais; tai didžiausias energijos tiekimo sutrikimas nuo 1970-ųjų naftos krizės.
Rinkos į derybų pažangą sureagavo staigiu atpigimu. Rugpjūčio 4 d. „Brent“ kaina krito 5,3 proc. iki 79,36 dolerio už barelį, o WTI – 5,7 proc. iki 75,77 dolerio. Per dvi prekybos sesijas kainos smuko daugiau nei 10 proc.
Ankstesnės paliaubos subyrėjo jau kartą
Hormuzo sąsiauris, itin svarbus pasaulinio naftos ir dujų tiekimo kanalas, ne kartą tapo kovų atsinaujinimo priežastimi. Ankstesnis bandymas užbaigti karą žlugo: birželio viduryje D. Trumpas ir Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pasirašė supratimo memorandumą dėl karo ir blokados nutraukimo, tačiau liepą paliaubos subyrėjo ir kovos atsinaujino. Rugpjūčio 2 d. M. Pezeshkianas birželio memorandumą pavadino Teherano būsimų užsienio santykių „kertiniu akmeniu“.
Nepaisant derybų, laivyba sąsiauriu kol kas tebėra minimali – pranešta apie vos aštuonis pro jį praplaukusius laivus.
