Ukraina jau prieš beveik dvejus metus, dar valdant JAV prezidentui Joe Bidenui, prašė leidimo pagal licenciją gaminti „Patriot“ oro gynybos sistemų raketas perėmėjas, tačiau Vašingtonas prašymą atmetė nepateikdamas jokių argumentų. Tai leidiniui „Kyiv Independent“ teigė su derybomis susipažinę Ukrainos pareigūnai. Pasiūlymas tuomet buvo perduotas tuometiniam JAV gynybos sekretoriui Lloydui Austinui ir nacionalinio saugumo patarėjui Jake'ui Sullivanui.
Kyjivas siūlė du gamybos kelius
Ukrainos pareigūnų teigimu, pasiūlyme buvo numatyti du variantai – savarankiška raketų gamyba pačioje Ukrainoje arba bendra gamyba su Europos partneriais. Derybininkai pabrėžė, kad „Patriot“ raketos perėmėjos yra vienintelis ginklas, patikimai numušantis rusiškas balistines raketas.
„Bandėme tai padaryti ir siūlėme įvairius variantus, tačiau mums tiesiog buvo pasakyta „ne“, nepateikiant jokio paaiškinimo“, – sakė vienas su derybomis susipažinęs Ukrainos pareigūnas. Anot jo, jei pasiūlymui būtų buvę pritarta, Ukraina „jau dabar gamintų tiek raketų, kiek reikia, ir šios problemos neturėtų“.
Artėjant J. Bideno kadencijos pabaigai Ukrainos derybininkai baiminosi, kad Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus pakeis Vašingtono paramos pobūdį. Todėl, užuot laukę, kaip viskas klostysis, jie mėgino sukurti ilgalaikę saugumo sistemą. Praėjus beveik dvejiems metams Kyjivas tą patį prašymą pateikė pakartotinai – tik jau gerokai sudėtingesnėmis aplinkybėmis, smarkiai išaugus Rusijos balistinių smūgių intensyvumui ir kritiškai sumažėjus perėmėjų atsargoms.
Rugpjūčio 1-osios ataka: numuštos vos dvi balistinės raketos iš 27
Padėties rimtumas ypač išryškėjo per rugpjūčio 1-osios ataką. Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, Rusija paleido 35 raketas, iš jų 27 balistines, ir apie 185 dronus. Dauguma smūgių buvo nukreipti į Kyjivą, o numušti pavyko vos dvi balistines raketas.
Kyjive žuvo mažiausiai devyni žmonės, dešimtys buvo sužeisti, žala užfiksuota septyniuose miesto rajonuose – apgadinti 18 gyvenamųjų namų, mokykla ir infrastruktūros objektai. Po atakos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šaliai baigėsi „Patriot“ sistemų raketos perėmėjos, o vienintelė perimta balistinė raketa liko vienintelė „tiesiog todėl, kad nėra perėmėjų „Patriot“ sistemai“.
Per tą pačią ataką buvo apgadintas ir Lietuvos ambasados Kyjive pastatas: viena raketa sprogo maždaug už 150 metrų, kita – vos už 10 metrų nuo ambasados. Išdaužyti langai, apgadintas stogas ir saulės kolektoriai, tačiau darbuotojai nenukentėjo. Apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, o Lietuvos URM tą pačią dieną išsikvietė Rusijos atstovą Vilniuje.
Kodėl Vašingtonas delsia
Austrijos Generalinio štabo pulkininkas, karo ekspertas Markusas Reisneris yra teigęs, kad V. Zelenskis paprašė D. Trumpo perduoti 300 „Patriot“ raketų – tiek pakaktų artimiausiems mėnesiams ir žiemai, kol Ukraina pradėtų gaminti savas. Eksperto vertinimu, JAV prezidentas delsia ne vien dėl raketų trūkumo: didelę arsenalo dalį Vašingtonas laiko vadinamajame „blokuojančiame rezerve“, kad prireikus galėtų atremti kelias atakas prieš savo teritoriją ar partnerius.
Pats D. Trumpas liepos 8 d. NATO viršūnių susitikime Ankaroje sakė, kad JAV suteiks Kyjivui licenciją gaminti „Patriot“ raketas, tačiau liepos 31 d. per Vyriausybės posėdį pareiškimą atšaukė: „Mes dėl to nesutarėme. Mes apie tai kalbamės, bet tokias technologijas atiduoti yra sunku.“
JAV nuolatinis atstovas NATO Matthew Whitakeris rugpjūčio 3 d. per interviu „Fox News“ pareiškė, kad susitarimas dėl bendros gamybos greičiausiai nebus sudarytas iki šios žiemos. Jis pabrėžė, kad PAC-3 raketų eksportas yra griežtai kontroliuojamas: „Mes neleidžiame niekam, išskyrus JAV gamintojus, jų gaminti Jungtinėse Valstijose.“ Kartu jis pažymėjo, kad bendros gamybos su Ukraina ir Europos sąjungininkais galimybės yra svarstomos, o dalis darbo jau vyksta.
Gamybos disbalansas Rusijos naudai
JAV gynybos departamento pramonės politikos sekretoriaus pavaduotojas Michaelas Cadenazzi liepos 22 d. Farnboro aviacijos parodoje sakė, kad Pentagonas vertina veiksmų variantus, apimančius „vidaus ir tarptautinių tiekimo šaltinių derinį“, gamybos vietą, būdą ir raketų modifikaciją. Derybos su ginkluotės gamintojų „Lockheed Martin“ ir „Raytheon“ atstovais tebėra ankstyvos stadijos, o pagrindiniu iššūkiu laikomas naujos Ukrainos tiekimo grandinės kvalifikavimas ir sertifikavimas šioms jautrioms sistemoms gaminti.
Esminė problema išlieka gamybos disbalansas: JAV per mėnesį pagamina apie 60–65 „Patriot“ raketas perėmėjas, o Rusija – apie 120 balistinių raketų. JAV atsargos papildomai išseko po karinės kampanijos prieš Iraną. D. Trumpo specialiųjų atstovų Kyjive laukiama rugpjūčio viduryje – iki tol dėmesys sutelktas į laikinus sprendimus: sąjungininkų turimų perteklinių raketų perdavimą arba JAV gamybos plėtrą.
