JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai pakeitė savo požiūrį į Ukrainą. Prieš pusantrų metų jis nutraukė karinę paramą Kyjivui ir Ovaliajame kabinete paniekinamai elgėsi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o liepos 28-ąją toje pačioje patalpoje abu lyderiai surengė draugišką susitikimą, apie kurį vėliau atsiliepė entuziastingai. Apie prezidento pozicijos posūkį rugpjūčio 4 d. paskelbtoje analizėje rašo naujienų portalas „15min“.
Zelenskis į Vašingtoną atvyko į senatoriaus laidotuves
Ukrainos vadovas į JAV atskrido ne dvišalio vizito – jis dalyvavo įtakingo respublikonų senatoriaus Lindsey Grahamo laidotuvėse. 71 metų Pietų Karolinos politikas, vienas garsiausių Ukrainos rėmėjų JAV Senate, mirė liepos 11 d. nuo aortos atsisluoksniavimo, sukelto širdies ligos, ir buvo palaidotas gimtojoje Pickenso apygardoje Pietų Karolinoje.
Liepos 28-ąją Vašingtono nacionalinėje katedroje vykusiose pamaldose dalyvavo D. Trumpas, V. Zelenskis, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, kurį tą patį rytą D. Trumpas priėmė atskirai. Velionį JAV prezidentas pavadino „tikru amerikietišku originalu“ ir „JAV Senato milžinu“.
Susitikimas su V. Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose vyko už uždarų durų, tačiau po jo abu lyderiai kalbėjo pakiliai. „[Susitikimas] praėjo labai gerai!“ – socialiniuose tinkluose rašė D. Trumpas. „Tai buvo geras susitikimas“, – teigė V. Zelenskis ir nurodė, kad su JAV prezidentu aptarė licencijas „Patriot“ perimtuvų gamybai bei „kelias kitas idėjas, kurios galėtų padėti“. Šalys taip pat sutarė suintensyvinti derybų procesą visais lygmenimis ir aptarė „oro paliaubų“ pasiūlymą, kurį planuojama pateikti Maskvai. Panašius Ukrainos pasiūlymus Rusija anksčiau atmesdavo.
„Patriot“ licencijų pažadas laikėsi tris dienas
Tą patį vakarą per „Fox News“ interviu V. Zelenskis sakė, kad D. Trumpas „sutiko, jog duos mums licencijas“ „Patriot“ raketoms. Panašų pažadą JAV prezidentas viešai buvo davęs dar liepos 8 d. NATO viršūnių susitikime Ankaroje: „Duosime jums licenciją gaminti „Patriot“. Tai gana šaunu“, – tuomet kalbėjo jis, nors pripažino, kad pačiam gamintojui apie tokį sprendimą dar nepranešta. Perimtuvų klausimas Kyjivui gyvybiškai svarbus: tą pačią liepos 8-ąją Rusijos balistinės raketos trečią kartą per savaitę smogė Kyjivui, o Ukrainos oro gynyba numušė 139 iš 169 dronų, tačiau nė vienos iš penkių balistinių raketų.
Liepos 31 d. „Financial Times“ pranešė, kad D. Trumpas „nėra tikras“ dėl licencijos suteikimo, o per vyriausybės posėdį prezidento rezidencijoje Camp Davide Merilando valstijoje jis pareiškė, jog jokio susitarimo nepasiekta. Taip liepos 28-osios pažadas faktiškai buvo atšauktas.
Baltuosius rūmus dėl prieštaringų signalų sukritikavo ir paties D. Trumpo partijos bendražygis – respublikonas Kongreso narys iš Nebraskos Donas Baconas, vienas vyriausiųjų partijos atstovų Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitete. „Leidimas ukrainiečiams patiems gaminti „Patriot“ būtų padėjęs sušvelninti perimtuvų trūkumą, su kuriuo susiduriame šiandien“, – liepos 31 d. laisvės radijui RFE/RL sakė jis.
Senatas 86 balsais pažangino sankcijų Rusijai įstatymą
Politinį poslinkį parodė ir Kongresas. Liepos 28-osios vakarą JAV Senatas 86 balsais prieš 12 pažangino Lindsey O. Grahamo vardo Rusijos ir Irano sankcijų įstatymą – balsavimas atspindėjo tiek dvipartinę paramą Ukrainai, tiek pagarbą mėnesio pradžioje mirusiam senatoriui.
Projektas leistų prezidentui taikyti iki 200 proc. muitus didžiausiems Rusijos naftos ir dujų pirkėjams, o sankcijas išplėstų Rusijos finansų įstaigoms, oligarchams ir sankcijas apeinančiam vadinamajam šešėliniam laivynui – senais tanklaiviais gabenamai naftai, parduodamai apeinant Vakarų ribojimus. Liepos 29 d. D. Trumpas pareikalavo įstatymą pataisyti ir suteikti jam įgaliojimus apmokestinti Iraną, o tai apsunkino dokumento kelią Atstovų Rūmuose.
Witkoffas ir Kushneris pirmą kartą rengiasi vykti į Kyjivą
Per liepos 28 d. susitikimą Baltuosiuose rūmuose buvo suderintas ir JAV specialiųjų pasiuntinių Steve’o Witkoffo bei Jaredo Kushnerio vizitas į Kyjivą – pirmasis šių derybininkų apsilankymas Ukrainos sostinėje. Jis planuojamas antroje rugpjūčio pusėje, galbūt apie rugpjūčio 24-ąją, kai Ukraina mini nepriklausomybės dieną.
Ukrainos ambasadorė JAV Olha Stefanišyna patvirtino tokį ketinimą, bet pabrėžė, kad data dar nesuderinta. Po Kyjivo pasiuntiniai turėtų vykti į Maskvą. Paskutinis jų vizitas pas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną 2026 m. sausio 22 d. jokio proveržio galutinio susitarimo link nedavė.
Kaip Trumpo pozicija keitėsi nuo 2025-ųjų kovo
Dabartinis posūkis skiriasi nuo ankstesnių JAV administracijos žingsnių. 2025 m. kovą D. Trumpas sustabdė paramą Ukrainai spausdamas Kyjivą sėsti prie derybų stalo, tų pačių metų rugpjūtį susitiko su V. Putinu Aliaskoje, o lapkritį buvo pateiktas su Maskva parengtas 28 punktų planas – jis numatė teritorijų atsisakymą, kelio į NATO uždarymą, sankcijų Rusijai panaikinimą ir Maskvos grąžinimą į G7 formatą. Ukraina tą planą atmetė. 2026 m. vasarį JAV paskelbė birželio terminą susitarimui pasiekti, o gegužę žlugo trijų dienų paliaubų bandymas.
Ryškiausias retorikos pasikeitimo ženklas užfiksuotas liepos 8 d.: „Washington Post“ rašė, kad D. Trumpas neįprastai palankiai atsiliepė apie V. Zelenskį ir gyrė Ukrainos smūgius giliai Rusijos teritorijoje.
