Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva neturi duomenų, jog per naktį į rugpjūčio 1-ąją Rusijos smūgius Ukrainos sostinėje Kyjive Lietuvos ambasada buvo tiesioginis taikinys. Vis dėlto, anot jo, diplomatinės atstovybės pastatui žala padaryta ne atsitiktinai, nes raketos smogė visai šalia ambasados teritorijos. Darbuotojai nenukentėjo.
K. Budrys nurodė, kad vienas smūgio krateris susidarė vos už kelių metrų nuo ambasados tvoros, kitas – maždaug už 150 metrų nuo jos teritorijos.
Ministro teigimu, prie ambasados nebuvo kitų galimų taikinių, net vertinant tai, kad Rusija atakuoja ir civilinius objektus. Maždaug už 1,5 kilometro nuo Lietuvos diplomatinės atstovybės veikia nuolat atakuojama šiluminė elektrinė, todėl neatmetama, kad galėjo būti taikytasi į ją.
Per ataką apgadinti ambasados langų rėmai, išdaužti stiklai, pažeistas stogas ir ant jo įrengti saulės kolektoriai. K. Budrys pabrėžė, kad Rusija privalo užtikrinti diplomatinių atstovybių saugumą ir atlyginti padarytą žalą.
Jis Rusijos išpuolius Kyjive prieš su kariniais objektais nesusijusius taikinius pavadino nusikaltimais. Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijos atstovui jau pareiškė griežtą protestą, nurodydama, kad tokie veiksmai šiurkščiai pažeidžia 1961 metų Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių.
Ataką, per kurią nukentėjo Lietuvos ambasados pastatas, pasmerkė prezidentas Gitanas Nausėda ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Per tą pačią naktinę Rusijos ataką Kyjive žuvo mažiausiai devyni ir buvo sužeisti 33 civiliai gyventojai, skelbė AP. Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu teigė surengusi „masinį smūgį“ Ukrainos karinės pramonės objektams ir logistikos centrams Kyjive.
