Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis penktadienį Latvijos radijo eteryje pareiškė, kad šalis kol kas nėra nustačiusi jokių požymių, jog būtų rengiamasi atakoms prieš konkrečius Latvijos kritinės infrastruktūros objektus. Taip jis komentavo Lietuvos krašto apsaugos ministro pareiškimą apie Rusijos svarstomus išpuolius Baltijos šalyse.
Ministras neturi pagrindo įsakyti kariuomenei įsikišti
Pasak R. Melnio, visi svarbiausi objektai yra nuolat stebimi, o valstybės tarnybos kartu su jų savininkais ir operatoriais turi išsamų reagavimo planą grėsmės atveju.
„Neturime jokių tiesioginių grėsmės požymių, susijusių su konkrečiais objektais – Rygos oro uostu, geležinkeliu ar kitais – dėl kurių šiandien turėčiau įsakyti Nacionalinėms ginkluotosioms pajėgoms nedelsiant įsikišti“, – sakė ministras.
Anot jo, kartu su specialiosiomis tarnybomis analizuojamos visų rūšių potencialios grėsmės, o sprendimai priimami remiantis jų vertinimais. Pagrindiniu iššūkiu iki šiol, teigė R. Melnis, išlieka valstybės siena.
Ministras pridūrė, kad Latvijos oro uosto ir kitų kritinės infrastruktūros objektų apsauga užtikrinama ne tik specialiais saugumo planais, bet ir reguliariomis pratybomis. Prireikus Nacionalinės ginkluotosios pajėgos galėtų pereiti prie sustiprintos šių objektų apsaugos.
Gynybos ministerija ne kartą įspėjo, kad Rusija bet kuriuo metu gali imtis agresyvių veiksmų ir įvairių provokacijų, todėl Latvija toliau ruošiasi skirtingiems įvykių scenarijams.
Latvijos tarnybos sustiprins analizę kartu su Lietuvos kolegomis
Atsižvelgdamos į Lietuvos specialiųjų tarnybų pareiškimą, Latvijos saugumo tarnybos, ministro vertinimu, greičiausiai sustiprins bendrą informacijos analizę su kolegomis Lietuvoje ir pateiks išvadas gynybos ministrui, vidaus reikalų ministrui bei šalies prezidentui.
Naujienų agentūrai LETA kol kas nepavyko gauti Konstitucijos apsaugos biuro, Valstybės saugumo tarnybos, Gynybos ministerijos ir Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų komentarų dėl Lietuvos pusės pareiškimo.
Latvijos Valstybės saugumo tarnyba, karinė žvalgyba ir Konstitucijos apsaugos biuras nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą. Daugiausia su Rusijos tarnybomis siejamų padegimų iki šiol buvo nukreipta būtent prieš geležinkelių infrastruktūrą.
Ką liepą sakė Melnis apie konvencinį išpuolį prieš NATO
Liepos mėnesį, duodamas interviu LETA, R. Melnis pažymėjo, kad Rusija yra smarkiai įstrigusi Ukrainoje, todėl esant dabartinei padėčiai tiesioginis konvencinis išpuolis prieš NATO nėra įmanomas. Tačiau, pasak jo, negalima atmesti įvairių formų provokacijų.
„Jei pastebėsime įspėjamuosius ženklus, esame pasirengę imtis veiksmų. Čia nevaikščios jokie „žalieji žmogeliukai“, o dronams skristi nebus leidžiama. Jei pasirodys dronas, jį sunaikinsime. Jei pasirodys „žalieji žmogeliukai“, vidaus saugumo tarnybos ir Valstybės saugumo tarnyba juos suims arba neutralizuos“, – tuomet sakė ministras.
Jo vertinimu, Rusija galiausiai atkurs savo karinius pajėgumus, tačiau NATO taip pat stiprina ginkluotąsias pajėgas, siekdama užtikrinti atgrasymą ir, prireikus, nugalėti bet kokią būsimą agresiją. „Neįlįsime į prezidento Vladimiro Putino galvą. Ką mes galime padaryti, tai būti pasirengę, ir būtent tai mes ir darome“, – kalbėjo R. Melnis.
R. Melnį gynybos ministru Latvijos Seimas patvirtino gegužės pabaigoje; savo prioritetais jis įvardijo greitą reagavimą į šiuolaikines grėsmes, oro erdvės ir sienos apsaugą.
Lietuvos žvalgyba kalba apie Ukrainoje pagamintus dronus
Ketvirtadienį portalas 15min, remdamasis Lietuvos karinės žvalgybos duomenimis, pranešė, kad Rusija svarsto galimybę smogti Baltijos valstybių kritinei infrastruktūrai naudojant Ukrainoje pagamintus dronus. Tokios informacijos egzistavimą patvirtino Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Turime duomenų, rodančių, kad Rusija svarsto galimybę surengti netradicinius kinetinius išpuolius prieš kritinės infrastruktūros objektus Baltijos valstybėse. Labiausiai tikėtina, kad šiam tikslui galėtų būti naudojami Ukrainoje pagaminti dronai“, – teigė ministras.
Jokia informacija apie tariamus taikinius ar galimus atakų terminus viešai neatskleista. Remiantis Lietuvos vertinimu, Rusija gali panaudoti užgrobtus Ukrainos dronus, siekdama paslėpti tikrąjį atakos šaltinį ir vėliau paneigti savo dalyvavimą išpuolyje prieš NATO teritoriją. Latvijos visuomeninis transliuotojas anksčiau skelbė, kad Lietuvos turėta žvalgybinė informacija neleido nustatyti galimos atakos vietos ar laiko, o kalbėta apie ribotą, ne plataus masto kinetinį veiksmą.
Per pastaruosius metus kariniai dronai ne kartą pasirodė NATO šalių oro erdvėje. Iš pradžių manyta, kad Rusijos pajėgos naudoja elektroninės kovos priemones Europos Sąjungos šalyse aptiktų Ukrainos dronų kursui pakeisti, tačiau dabar saugumo tarnybų atstovai vis labiau linkę vertinti, kad Maskva sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją ir Suomiją. Kovo 27 d. bendrame pareiškime Baltijos šalių gynybos ministrai nurodė, kad keli užsienio dronai buvo kirtę NATO oro erdvę Baltijos valstybėse, tačiau žmonės nenukentėjo, o infrastruktūrai padaryta žala buvo nedidelė.
Kremlius kaltinimus atmeta
Kremlius ne kartą atmetė šiuos kaltinimus pabrėždamas, kad Rusija tokių išpuolių neplanuoja. Maskva savo ruožtu jau kurį laiką kaltina Baltijos valstybes, esą jos suteikia Ukrainai savo oro erdvę smūgiams vykdyti. Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovybės šiuos kaltinimus ne kartą viešai paneigė.
Nors požymių, kad konkretiems kritinės infrastruktūros objektams Latvijoje grėstų tiesioginis pavojus, nėra, šalies institucijos toliau atidžiai stebi padėtį ir prireikus yra pasirengusios sugriežtinti saugumo priemones. Atsižvelgiant į Lietuvos žvalgybos įspėjimą, tikimasi, kad Baltijos valstybių specialiųjų tarnybų bendradarbiavimas taps dar glaudesnis.
