Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, apžvelgdamas pirmuosius savo prezidentavimo metus, pareiškė, kad susitikimai ir pokalbiai telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu nuo 2025-ųjų rugsėjo „nutiesė greitkelį" link nuolatinio amerikiečių karinio buvimo Lenkijoje, ir paragino vyriausybę pagaliau imtis konkrečių darbų.
Nawrockis sako, kad viskas paruošta, o darbas – vyriausybės pusėje
„Iš esmės viskas yra vietoje ir paruošta, dabar turime imtis sunkaus darbo", – sakė prezidentas, pridurdamas, kad projektą dabar turi įgyvendinti vyriausybė. Pareiškimai nuskambėjo ketvirtadienį, rugpjūčio 6-ąją, lygiai metams praėjus nuo K. Nawrockio priesaikos.
„Dabar viskas vyriausybės pusėje, o aš ją remiu ten, kur galiu. Bet reikia rimtai imtis „Fort Trump" statybos", – ragino jis. „Fort Trump" – taip Varšuvoje jau kelerius metus vadinamas planuojamos nuolatinės JAV karinės bazės Lenkijoje projektas.
Prezidentas taip pat teigė, kad stiprinti ryšius su Vašingtonu nebuvo lengva dėl, jo teigimu, dažnai antiamerikietiškos Lenkijos vyriausybės retorikos, ir kad apskritai nelengva „kurti santykius su rimčiausia ir galingiausia pasaulio valstybe".
Trys rezultatai, kuriuos prezidentas vadina apčiuopiamais
K. Nawrockis įvardijo tris savo kadencijos rezultatus, kuriuos laiko „apčiuopiamais": nuolatinį JAV karinį buvimą kaip užsibrėžtą tikslą, žurnalisto Andrzejaus Poczobuto paleidimą ir Lenkijos pakvietimą į G-20.
Lenkų ir baltarusių žurnalistą A. Poczobutą Baltarusija paleido balandžio 28 d. per dešimties kalinių mainus, kuriuose dalyvavo JAV, Moldova, Rumunija, Rusija, Kazachstanas ir Ukraina. Jis buvo suimtas 2021 m. kovą, o 2023 m. vasarį nuteistas aštuoneriems metams kalėjimo už „nesantaikos kurstymą" ir raginimus taikyti sankcijas. Varšuva savo ruožtu paleido kalintą rusų archeologą Aleksandrą Butiaginą, kurio ieškojo Ukraina.
Kvietimą į G-20 – didžiausių pasaulio ekonomikų forumą – Lenkija stebėtojos teisėmis gavo iš JAV 2025 m. gruodžio 4 d.: ji dalyvaus šių metų gruodį Majamyje vyksiančiame viršūnių susitikime vietoj nuošalyje paliktos Pietų Afrikos. Tai pirmas kartas nuo G-20 įkūrimo 1999 m., kai į lyderių susitikimą pakviesta Vidurio ar Rytų Europos valstybė.
Bazės pasiūlymas amerikiečiams perduotas dar birželį
Prašymas įsteigti naują nuolatinę JAV karinę bazę Lenkijoje amerikiečiams oficialiai perduotas birželio 3 d. – tą dieną Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas įteikė jį JAV gynybos sekretoriui Pete'ui Hegsethui. Gynybos ministerija tuomet nurodė, kad „galutiniai sprendimai dar nepriimti, bet einame teisinga kryptimi".
Šiuo metu Lenkijoje dislokuota apie 10 tūkst. JAV karių, tačiau šis skaičius svyruoja dėl rotacinių misijų. Gegužės 21 d. D. Trumpas paskelbė siunčiąs į Lenkiją papildomus 5 tūkst. karių ir sprendimą tiesiogiai susiejo su K. Nawrockio pergale rinkimuose bei santykiais su juo. Tai nuskambėjo praėjus vos savaitei po to, kai Pentagonas netikėtai atšaukė planuotą 4 tūkst. karių dislokavimą Lenkijoje, ir po kelias savaites trukusių prieštaringų JAV pareiškimų apie karinio buvimo Europoje mažinimą.
Birželio viduryje Lenkijos vyriausybė priėmė nutarimą dėl parengiamųjų veiksmų nuolatinei JAV pajėgų bazei – konsultacijų su amerikiečiais, bazės vietos, reikalingos infrastruktūros, kaštų ir finansavimo šaltinių pasiūlymų. Krašto apsaugos viceministras Pawełas Zalewskis įvertino, kad tokia bazė galėtų kainuoti nuo kelių iki keliolikos milijardų zlotų, o patį „Fort Trump" pavadinimą pavadino „puikiu".
Visuomenės nuomonė dėl bazės pasidalijusi beveik per pusę
Nors prezidentas nuolatinį amerikiečių buvimą vadina pagrindiniu savo strateginiu tikslu – dar birželio viduryje, per D. Trumpo 80-mečio renginius Silver Springe Merilando valstijoje, jis teigė, kad „kuo daugiau amerikiečių karių Lenkijoje, tuo geriau", ir tikino, jog paties D. Trumpo dėl to įtikinėti nereikia, – lenkų visuomenė vieninga nėra. Radijo stoties „Radio Zet" apklausa parodė, kad nuolatinei JAV bazei pritaria 44 proc., nepritaria 41 proc. gyventojų.
Tuose pačiuose birželio renginiuose K. Nawrockis kalbėjo apie „antiamerikietišką naratyvą" tarp svarbių Lenkijos politikų ir kritikavo finansų ministrą Andrzejų Domańskį dėl viešųjų finansų būklės.
Ankaros viršūnių susitikime – degalų tinklo plėtra į rytus
Prezidentas taip pat teigė, kad diplomatinės pastangos padėjo išsaugoti sąjungininkų vienybę NATO viršūnių susitikime Turkijos sostinėje Ankaroje ir priimti deklaraciją dėl Aljanso degalų vamzdynų infrastruktūros plėtros.
Liepos 7–8 d. vykusiame susitikime sąjungininkės paskelbė 27 mlrd. eurų investiciją į degalų saugojimo ir paskirstymo infrastruktūrą, įskaitant naujus vamzdynus. Iki šiol šis tinklas buvo sutelktas Vakarų Europoje ir turėtų būti išplėstas į rytinį Aljanso flangą. Vis dėlto liepos 22 d. NATO ambasadorių posėdyje Turkija formalų šio plano patvirtinimą užblokavo, reikalaudama pirmumo finansavimo projektams savo teritorijoje.
