Rusijos naftos perdirbimo gamykloms siūloma leisti gaminti aviacinį kurą, kurio stingimo temperatūra prasidėtų nuo –50 laipsnių Celsijaus vietoj dabar galiojančių –60 laipsnių. Apie tokį dokumentą pranešė Rusijos laikraštis „Izvestija“. Tikimasi, kad sušvelninus reikalavimus degalų gamyba išaugtų 170–250 tūkst. tonų per mėnesį.
Kristalai degaluose gali sutrikdyti jų tiekimą į variklį
Būtent kruiziniame maždaug 11 kilometrų aukštyje, kur temperatūra gali siekti nuo –50 iki –60 laipsnių, paaiškėtų realios sušvelninto kuro savybės.
Sušvelnintų reikalavimų kurą būtų draudžiama naudoti ypač atšiauraus klimato regionuose – Jakutijoje ir Čiukotkos autonominėje apygardoje – bei vidutiniškai šaltuose rajonuose: Baškirijoje, Tatarstane, Čiuvašijoje, Maskvoje, Sankt Peterburge ir kitur. Toks kuras netinka ir karinei technikai.
Temperatūrai priartėjus prie –50 laipsnių degaluose susidarantys kristalai gali apsunkinti jų tiekimą į variklį, pažymėjo „Izvestijų“ šaltinis aviacijos rinkoje. Iniciatyvos autorių teigimu, toks kerosinas vis dėlto atitinka valstybinius standartus ir tinka skrydžiams beveik visoje Rusijos teritorijoje. Dokumentą rengia Rusijos transporto ministerija vicepremjero Aleksandro Novako pavedimu.
Ministerija siūlo ir vietinį priedą bei ligroiną
Transporto ministerija taip pat siūlo aviaciniame kure naudoti vietinės gamybos priešdilimo priedą vietoj importuojamo, o gamyboje panaudoti ligroiną – naftos perdirbimo produktą. Iš viso, žinybos vertinimu, tai padidintų kuro gamybą 1,8 mln. tonų per metus.
Vyriausybė svarsto į kerosino gamybą įtraukti ir mažas bei vidutines naftos perdirbimo gamyklas, tačiau daugelio jų technologinis lygis tam nėra pakankamas, pažymėjo Nacionalinio energetinio saugumo fondo vyriausiasis analitikas Igoris Juškovas.
Dar vienas pasiūlymas – į vidaus rinką nukreipti Leningrado srityje veikiančios gamyklos „Novatek-Ust-Luga“ produkciją. Ši įmonė yra viena didžiausių aviacinio kuro gamintojų Rusijoje, tačiau orientuota daugiausia į eksportą. Žaliavų rinkų analizės centro vadovo Maksimo Ševyrenkovo vertinimu, vidaus rinkai ji galėtų papildomai tiekti daugiau nei 300 tūkst. tonų per metus.
Analitikai netiki, kad deficito pavyks išvengti
I. Juškovo manymu, išvardytos priemonės kiek padidintų gamybą, tačiau staigaus apimčių šuolio, kuris leistų išvengti deficito, tikėtis neverta.
Jų įgyvendinimas pareikalaus nemažai laiko, todėl operatyviai aprūpinti šalį papildomais degalų kiekiais vargu ar pavyks, pridūrė aviacijos agentūros „Aviaport“ vykdomasis direktorius Olegas Pantelejevas.
Kodėl Rusijoje trūksta aviacinio kuro
Idėjos dėl gamybos didinimo aptariamos šalyje tvyrant degalų krizei. Nuo birželio 1 d. iki lapkričio 30 d. Rusijos vyriausybė įvedė draudimą eksportuoti aviacinį kurą – tai pirmas kartas šalies istorijoje, kai ribojamas šių degalų eksportas; išimtis taikoma tiekimui pagal tarpvyriausybinius susitarimus.
Draudimas įvestas po rekordinių Ukrainos dronų smūgių naftos perdirbimo gamykloms. Pasak „Reuters“, atakos sustabdė arba sumažino gamybą įmonėse, kurioms tenka apie ketvirtadalis Rusijos perdirbimo pajėgumų ir daugiau nei 30 proc. benzino gamybos. „Bloomberg“ duomenimis, Rusijos naftos perdirbimas nukrito iki 4,69 mln. barelių per parą – žemiausio lygio nuo 2009 metų.
Ministras neigia trūkumą, bet oro bendrovė skelbia kritinę padėtį
Rusijos transporto ministras Andrejus Nikitinas tvirtino, kad kuro trūkumo šalyje nėra. Tačiau birželio 25 d. oro bendrovė „Azimut“ paskelbė apie kritinę situaciją ir paprašė valdžios įsikišti: pasak jos, esamas skrydžių tvarkaraštis „praranda bet kokią ekonominę prasmę“, nes tiekėjai leidžia pirkti maždaug trečdaliu mažiau kuro, nei prašyta.
Vidutinė aviacinio kuro kaina Rusijos oro uostuose nuo birželio pradžios pakilo 17 proc., o Machačkaloje – 64 proc. Birželį aviacinio kuro biržos kotiruotės Rusijoje šoktelėjo daugiau nei 30 proc. ir viršijo 106 tūkst. rublių už toną – istorinį maksimumą.
Anksčiau buvo sumažinti ir benzino kokybės reikalavimai
Prieš imdamasi aviacinio kuro, Rusijos valdžia drastiškai sumažino automobilių benzino kokybės standartus. Rugpjūčio pradžioje premjeras Michailas Mišustinas pasirašė nutarimą, leidžiantį iki 2027 m. liepos 1 d. gaminti ir importuoti nuo 2013 m. uždraustų „Euro-2“, „Euro-3“ ir „Euro-4“ klasių benziną. „Euro-2“ klasė leidžia iki 50 kartų daugiau sieros nei „Euro-5“, o degaluose leidžiama iki 3 proc. metanolio.
Degalinės privalės aiškiai ir matomai nurodyti parduodamų degalų ekologinę klasę. Benzino ir dyzelino eksporto draudimas Rusijoje pratęstas iki 2027 m. sausio, o rugpjūčio 3 d. vidutinė benzino kaina siekė 77,69 rublio už litrą – 17,7 proc. daugiau nei metų pradžioje.
