Penktus metus tęsiantis Rusijos prezidento Vladimiro Putino plataus masto invazijai į Ukrainą, šalies privačios įmonės nebeišgali atlyginimų augimu varžytis su Kremliaus karo mašina, rugpjūčio 6 d. pranešė portalas „Delfi“. Įdarbinimo bendrovės „HeadHunter“ apklausa rodo, kad daugumoje Rusijos įmonių algos šiemet nebejuda iš vietos, o valstybės finansuojama gynybos pramonė ir toliau traukia į save trūkstamus darbininkus.
Tik trečdalis įmonių šiemet pakėlė algas
„HeadHunter“ – didžiausio Rusijos įdarbinimo portalo – apklausos duomenimis, pirmąjį 2026 metų pusmetį atlyginimus padidino vos 33 proc. šalies įmonių, o 59 proc. darbo užmokesčio visai nekeitė. Perspektyvos panašios: iki metų pabaigos algas ketina kelti 29 proc. darbdavių, o 58 proc. planuoja jas palikti dabartinio lygio.
Padėtis nevienoda skirtinguose ūkio sektoriuose. Daugiausiai algas kėlė energetikos įmonės – tai darė pusė apklaustų šios srities organizacijų. Mažiausiai atlyginimai augo tarp sunkiosios technikos gamintojų, kur juos pakėlė vos trečdalis. „HeadHunter“ nurodė, kad kai kurių sričių darbdaviai vis dar didina algas, siekdami išlaikyti ir pritraukti trūkstamų darbuotojų.
Kodėl pinigų algoms nebeliko
Rusijos verslo finansinė būklė smarkiai pablogėjo. 28 didžiausių šalies bendrovių bendros pajamos 2025 metais sumažėjo 8,6 trln. rublių, arba 16,7 proc., o grynasis pelnas krito 1,9 trln. rublių, arba beveik trečdaliu. Kartu sparčiai auga skolos darbuotojams: darbo užmokesčio įsiskolinimai 2026 metų balandį pasiekė 2,88 mlrd. rublių – 35 proc. daugiau nei kovą ir 94 proc. daugiau nei prieš metus.
Ekonomistas Dmitrijus Polevojus teigė, kad daug privačių įmonių jau išnaudojo finansines atsargas, todėl nauji mokesčių didinimai galėtų paskatinti bankrotų bangą. Rusijos centrinis bankas savo ruožtu pripažino, kad 2026 metais įmonių samdos ir atlyginimų indeksavimo planai tapo nuosaikesni, nors darbo rinka išliko įtempta. Anot banko, rinka prie ekonomikos lėtėjimo pirmiausiai prisitaiko lėčiau augant algoms bei premijoms ir daugėjant ne visos darbo dienos darbo; realus darbo užmokestis vis dar auga sparčiau nei darbo našumas.
Gynybos pramonė artėja prie pajėgumų ribos
Būtent valstybės išlaidos ginklams iškreipė Rusijos darbo rinką. 2026 metų šalies biudžete nacionalinei gynybai numatyta 12,1 trln. rublių, o dėl išaugusių valstybės gynybos užsakymų daugiausia valstybės valdomos gynybos įmonės reikšmingai pakėlė atlyginimus – taip priversdamos kitus sektorius konkuruoti dėl darbuotojų.
Tačiau šis variklis, atrodo, jau išsikvepia. Rusijos pramonės ir prekybos ministras Antonas Alichanovas 2026 metų liepą pareiškė, kad gynybos pramonės plėtra artėja prie pajėgumų ribos ir nebeteiks tokio didelio postūmio apdirbamosios gamybos augimui, kaip anksčiau.
