Rusijos gynybos ministerijos Savanorių korpusas rugpjūčio 6 d. paskelbė suformavęs pirmąją ukrainiečių „savanorių“ brigadą, pavadintą „Specnaz“. Į ją, kaip teigiama, įtraukti ukrainiečių karo belaisviai ir buvę Ukrainos kariuomenės kariai, esą savo noru perėję į Rusijos pusę. Nepriklausomo šio teiginio patvirtinimo Rusijos pranešime nepateikiama, o karo ekspertai perspėja, kad belaisvių siuntimas kovoti prieš saviškius būtų karo nusikaltimas.
Ką konkrečiai paskelbė Maskva
Pasak Savanorių korpuso ataskaitos, naujoji brigada suformuota sujungus kelis nereguliarius, vadinamuosius savanorių dalinius: Maksimo Kryvonoso ir Aleksejaus Beresto vardais pavadintus batalionus bei Aleksandro Matrosovo, Martyno Puškaro ir Slobodos vardų būrius. Visi jie, kaip nurodo pati rusų pusė, iš dalies sudaryti iš ukrainiečių karo belaisvių arba karių, kurie neva perėjo į priešo pusę.
Vienas Rusijos karinis tinklaraštininkas tvirtino, kad naująją brigadą sudaro būtent karo belaisviai – o tai, jo vertinimu, kelia nerimą, nes tokių karių naudojimas kovos veiksmuose laikomas karo nusikaltimu.
Kiek belaisvių Rusija verbuoja į savo dalinius
Praktika, kai paimti į nelaisvę ukrainiečiai spaudžiami kovoti prieš savus, nėra nauja. Ukrainos belaisvių koordinavimo štabo sekretorius Dmytro Usovas 2025 m. lapkritį sakė, kad žvalgyba patvirtino 62 atvejus, kai nelaisvėje atsidūrę Ukrainos piliečiai perėjo į priešo pusę. Anot jo, Rusija juos naudoja keturiuose daliniuose, tarp kurių – Maksimo Kryvonoso, Martyno Puškaro ir Matrosovo formuotės, minimos ir naujajame pareiškime.
Ankstesnį precedentą yra fiksavęs ir JAV Karo studijų institutas (ISW). 2023 m. spalį jis atkreipė dėmesį į Rusijos valstybinės žiniasklaidos teiginius, esą į Bohdano Chmelnyckio batalioną iš Rusijos kolonijų buvo „užverbuota“ iki 70 ukrainiečių belaisvių. To paties bataliono, pavaldaus vadinamosios Donecko „liaudies respublikos“ vidaus reikalų formuotei „Kaskad“, kariai, ISW duomenimis, 2023 m. gruodžio 28 d. pirmą kartą susirėmė su Ukrainos pajėgomis prie Urožainės Donecko srities vakaruose. Šis epizodas patvirtina bendrą tendenciją, tačiau paties rugpjūčio 6 d. pareiškimo apie brigadą „Specnaz“ – ne.
Kodėl tai gali pažeisti Ženevos konvenciją
ISW vertinimu, karo belaisvių naudojimas juos paėmusios valstybės pusėje tikriausiai pažeidžia Trečiąją Ženevos konvenciją. Ji draudžia belaisvius siųsti ar laikyti kovos zonoje, kur jiems gali grėsti ugnis, taip pat įtraukti į sveikatai žalingą ar pavojingą darbą. Būtent dėl to nepriklausomas rusų teiginio – esą kariai perėjo „savanoriškai“ – patikrinimas yra esminis: jei kalbama apie prievarta įtrauktus belaisvius, jų dalyvavimas fronte būtų tiesioginis tarptautinės teisės pažeidimas.
Alternatyva belaisviams – egzekucijos
15min pažymi, kad tais atvejais, kai Rusija belaisvių nesiunčia kovoti prieš savus, jie neretai tampa egzekucijų aukomis. Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas apkaltino Rusijos kariškius po liepos 22 d. išpuolio prie Myrnės miestelio Donecko srityje paėmus į nelaisvę ukrainiečių karį ir vėliau jį nužudžius. Kituose Ukrainos žiniasklaidos pranešimuose apie Lubineco kreipimąsi minimas liepos 13 d. į nelaisvę paimto kario sušaudymas prie Jaltos Donecko srityje – šių pranešimų vietovės ir datos nesutampa.
Reaguodamos į aprašytą egzekuciją, Ukrainos institucijos kreipėsi į Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą ir Jungtines Tautas, siekdamos, kad atvejis būtų oficialiai užfiksuotas, o atsakingi asmenys – patraukti atsakomybėn pagal tarptautinius standartus.
