Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius pareiškė, kad Europa esą yra „daug, daug didesnio karo slenkstyje“. Tinklalaidėje, kurią vedė žiniasklaidos grupės „Axel Springer“ valdybos pirmininkas Mathiasas Döpfneris, jis ragino nedelsiant siekti paliaubų Ukrainoje ir kuo mažiau eskaluoti padėtį.
Serbijos vadovas teigė nemanantis, kad Rusijos pajėgos bus visiškai išsekintos, todėl Vakarų lūkesčius, jog karas Ukrainoje smarkiai susilpnins Rusiją, vadino nepagrįstais.
Pasak A. Vučičiaus, „niekas nenori taikos“, nes visos konflikto pusės siekia kitos pusės pralaimėjimo. Jis tvirtino, kad karo baigtį turėtų lemti kompromisas, o ne vienos šalies pralaimėjimas.
Prezidentas konfliktą apibūdino kaip aklavietę ir prognozavo, kad karas greičiausiai nesibaigs iki 2026 m. pabaigos ar net iki 2027 m. pavasario. Jo vertinimu, kompromisas būtų įmanomas tik vienai pusei įgijus aiškų pranašumą. A. Vučičius taip pat sakė manantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia įsitvirtinti visame Donbase – rytų Ukrainos regione – ir tik po to galėtų būti pasirengęs užbaigti karą.
Rugpjūčio 8 d. Serbijos sostinėje Belgrade su A. Vučičiumi susitiko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai buvo pirmasis Ukrainos vadovo oficialus vizitas Serbijoje per aštuonerius metus, tačiau A. Vučičius teigė, kad jis nepakeitė jo asmeninės pozicijos dėl karo Ukrainoje ir pasaulinės padėties.
Per bendrą spaudos konferenciją Serbijos prezidentas pakartojo, kad jo šalis gerbia Ukrainos teritorinį vientisumą ir šios pozicijos nekeis. V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina siekia orios taikos bei saugumo garantijų, ir padėkojo Serbijai už paramą šalies nepriklausomybei bei teritoriniam vientisumui.
Ukrainos prezidento kanceliarija pranešė, kad Belgradas žada naują humanitarinės pagalbos paketą, ypač sveikatos apsaugos ir energetikos srityse. Abi šalys taip pat aptarė infrastruktūros, Ukrainos atstatymo, energetikos bei maisto saugumo projektus ir siekį iki 2026 m. pabaigos parengti laisvosios prekybos susitarimą.
