Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas nusprendė atšaukti šalies ambasadorių Rusijoje Gurgeną Arsenianą, rugpjūčio 21 dieną pranešė Armėnijos laikraštis „Žogovurd“, remdamasis informuotais, bet neįvardytais šaltiniais. Jų teigimu, premjeras buvo nepatenkintas diplomato darbu, nes šiam nepavyko sumažinti įtampos tarp Armėnijos sostinės Jerevano ir Rusijos sostinės Maskvos.
Sprendimas dar nepatvirtintas oficialiai
„Žogovurd“ pašnekovai tvirtino, kad sprendimas dėl G. Arseniano atšaukimo yra galutinis ir nebus persvarstomas. Tačiau kas jį pakeis ambasadoriaus poste, dar nenuspręsta.
Rugpjūčio 21 dieną Armėnijos valdžia šios žinios dar nebuvo oficialiai patvirtinusi. Premjero atstovė Melania Harutiunian pareiškė, kad oficiali informacija bus paskelbta, kai tik jos atsiras.
G. Arsenianas ambasadoriumi Rusijoje buvo paskirtas 2024 metų rugpjūčio 15 dieną. Šiame poste jis pakeitė Vagaršaką Harutiunianą. Prieš pradėdamas diplomatinę tarnybą G. Arsenianas buvo Armėnijos parlamento narys ir priklausė valdančiosios partijos „Pilietinė sutartis“ frakcijai.
Jerevano ir Maskvos santykiai smarkiai pašlijo
Žinia apie galimą ambasadoriaus atšaukimą pasirodė smarkiai pablogėjus Armėnijos ir Rusijos santykiams dėl Jerevano siekio artėti prie Europos Sąjungos.
Nuo 2026 metų gegužės Rusija palaipsniui ribojo armėniškų alkoholinių gėrimų, daržovių, vaisių, gėlių, žuvies, pieno produktų ir kitų prekių importą arba tranzitą. Gegužės 30 dieną Maskva sustabdė šviežių pomidorų, agurkų, paprikų, lapinių daržovių ir braškių importą, o nuo birželio 2 dienos pareikalavo stabdyti armėniškos žuvies ir jos produktų eksporto sertifikavimą.
Pirmieji didesni ribojimai buvo įvesti prieš birželio 7 dieną vykusius Armėnijos parlamento rinkimus. N. Pašiniano partijai juos laimėjus, ribojimų padaugėjo. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos rinkimų stebėtojai šias priemones pavadino tiesioginiu spaudimu rinkimams.
Armėnija ribojimus laiko nepagrįstais ir ragina prekybos ginčus spręsti pagal galiojančias sutartis. Rusija savo ruožtu teigia, kad priemonės susijusios su sanitarinių, veterinarinių ir fitosanitarinių taisyklių pažeidimais bei būtinybe užtikrinti vartotojų saugą.
Maskva taip pat ragino Armėniją surengti referendumą dėl pasirinkimo tarp ES ir Rusijos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos. Armėnija nuo 2024 metų yra įšaldžiusi dalyvavimą Rusijos dominuojamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje – regioniniame kariniame aljanse.
Armėnija nukreipia eksportą į Europos rinkas
Reaguodama į Rusijos ribojimus, Armėnijos valdžia pradėjo padėti šalies eksportuotojams ieškoti kitų rinkų, įskaitant Europos šalis. ES Armėnijai numatė 52 mln. eurų paramos paketą ekonominiam atsparumui didinti ir prekybai diversifikuoti. Birželio 19 dieną Europos Komisija išmokėjo pirmuosius 34 mln. eurų, o likusius 18 mln. eurų pažadėjo skirti vėliau.
Liepos 2 dieną Europos Komisija pasiūlė laikinas prekybos liberalizavimo priemones, pagal kurias beveik 80 proc. Armėnijos eksporto į ES galėtų patekti be muitų. Tai yra teisėkūros pasiūlymas, o ne jau įsigaliojęs visuotinis muitų panaikinimas. Priemonės turėtų galioti dvejus metus ir, be kita ko, panaikintų vertybinius muitus aštuoniems žemės ūkio produktams pagal nustatytas tarifines kvotas.
2026 metų pirmąjį pusmetį Armėnijos eksportas į ES viršijo 516 mln. JAV dolerių – buvo daugiau kaip 80 proc. didesnis nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, kai siekė apie 287 mln. dolerių.
Rugpjūčio 13 dieną Armėnijos ekonomikos ministras Gevorgas Papojanas ir Rusijos žemės ūkio ministrė Oksana Lut aptarė galiojančių importo bei tranzito ribojimų panaikinimą. Ministrai susitarė stiprinti abiejų šalių priežiūros institucijų bendradarbiavimą.
