Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį, rugpjūčio 21-ąją, pareiškė dar neskaitęs viso įstatymo pataisų teksto, tačiau viešo seksualinių nusikaltėlių prieš vaikus registro idėją pavadino svarstytina. Pasak šalies vadovo, viešumas galėtų sumažinti tokių nusikaltimų pasikartojimo riziką.
Parlamentarai siūlo duomenis viešinti penkerius metus
Beveik 30 parlamentarų penktadienį įregistravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sukurti viešą už nusikaltimus prieš vaikus nuteistų asmenų sąrašą.
Jame būtų skelbiami nuteistojo vardas, pavardė, gimimo metai, savivaldybė, kurioje asmuo gyvena ar teisėtai būna, ir apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo data.
Sąrašas būtų prieinamas registro tvarkytojo interneto svetainėje be išankstinės registracijos. Duomenis numatoma viešinti penkerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o pasibaigus šiam terminui jie turėtų būti pašalinti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas.
G. Nausėda sakė, kad jam priimtinos svarstyti visos priemonės, galinčios padėti užkirsti kelią tokiems nusikaltimams ateityje.
Pataisas paskatino dviejų kunigų bylos
Pataisos inicijuotos po to, kai 2026 metų vasarą teismams buvo perduotos dvi Vilniaus arkivyskupijoje dirbusių kunigų baudžiamosios bylos.
Vienoje jų kunigas Tadas Švedavičius kaltinamas 34 tyčiniais apysunkiais, sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais prieš 11 asmenų, kurie galimų veikų metu buvo 12–18 metų. Jam inkriminuojami vaikų seksualinio prievartavimo, tvirkinimo, išnaudojimo pornografijai, disponavimo vaikų pornografija ir įtraukimo girtauti epizodai.
Prokuratūros duomenimis, galimos nusikalstamos veikos galėjo būti daromos 23 metus – nuo 2002 iki 2025 metų – šešiose Lietuvos vietovėse, daugiausia Bažnyčiai priklausančiose kunigo gyvenamosiose patalpose. Prokuratūra kaltinamojo pavardės neviešino, tačiau T. Švedavičiaus tapatybę paskelbė žiniasklaida.
Byla perduota Vilniaus apygardos teismui. T. Švedavičiui skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paimtas jo pasas, o dėl pareikštų civilinių ieškinių apribotos teisės į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Atskiroje Vilniaus miesto apylinkės teismui perduotoje byloje kunigas Ryšardas Peciunas kaltinamas disponavimu pornografinio turinio medžiaga, kurioje vaizduojami vaikai. Nukentėjusiųjų šioje byloje nėra, toks pats kaltinimas pareikštas dar vienam asmeniui.
Pirmasis uždaras teismo posėdis numatytas rugsėjo 17 dieną. R. Peciunui taip pat skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
R. Peciunas kaltinimus viešai ginčijo. Jis teigė, kad rastus dviejų vaikų vaizdo įrašus jam atsiuntė jų tėvai. Viena vaikų motina patvirtino siuntusi medžiagą ir tvirtino, kad ji nebuvo pornografinė.
Prezidentas ragina Bažnyčią ginti pasitikėjimą
G. Nausėdos teigimu, pati Bažnyčia turėtų būti suinteresuota tokių nusikaltimų prevencija ir institucijos skaidrumu. Prezidentas pabrėžė, kad prarastas pasitikėjimas kai kuriais atvejais gali reikšti ir tikėjimo praradimą.
Vilniaus arkivyskupija pranešė bendradarbiaujanti su teisėsauga. Abu kunigai buvo nušalinti nuo sielovados darbo, dėl jų pradėti kanoniniai tyrimai.
Arkivyskupijos apsaugos koordinatorius kunigas Mykolas Sotničenka yra sakęs, kad vienas iš kaltinamų kunigų pripažino kaltę ir gailisi, tačiau neatskleidė, kurį dvasininką turėjo omenyje.
