Užsisakėte nagų lako ir jį iš paštomato atsiėmėte sudžiūvusį? O gal veido kremas yra vandeningas ir visiškai ne tokios konsistencijos, kokios tikėjotės? Karščio bangos temperatūrai jautrius produktus paveikia gana greitai, o naujos apklausos duomenimis, apie tai pagalvoja kas antras Lietuvos gyventojas.
Liepos mėnesį „SmartPosti“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje lygiai pusė respondentų atsakė, kad yra dažnai, kartais ar bent retkarčiais susirūpinę dėl to, kad jų užsakyta siunta karštą dieną gali perkaisti. Dažnai dėl šios priežasties nerimauja 6 proc. apklaustųjų, kartais – 23 proc., o bent retkarčiais – daugiau nei penktadalis Lietuvos gyventojų.
Pasak „SmartPosti“ pardavimų vadovo Lietuvoje Manto Rudzio, šis nerimas nėra nepagrįstas: internetu perkama ne tik temperatūros svyravimams palyginti atspari apranga, avalynė ar buities prekės, bet ir kosmetika, maisto papildai, natūralūs aliejai bei kiti karščiui jautrūs produktai.
„Galvodami apie siuntos pristatymą, dažniausiausiai vertiname tik sau patogią vietą ir atsiėmimo laiką. Vis dėlto svarbu atsižvelgti ir į tai, kokioje aplinkoje siunta lauks atsiėmimo. Ypač ekstremalaus karščio bangų, kurių Lietuvoje sulaukiame vis daugiau, metu temperatūra gali neatitikti produkto gamintojo rekomenduojamų laikymo sąlygų“, – pastebi M. Rudzys.
Dažniausiai nerimauja jauniausi respondentai
Kad užsakyta siunta gali perkaisti, dažnai ar bent retkarčiais nerimauja 42 proc. vyrų ir beveik 56 proc. moterų. Dar didesnis skirtumas, rezultatus analizuojant pagal amžius grupes: jei tarp 56 metų ir vyresnių respondentų dėl tokios rizikos rūpinasi kiek mažiau nei 40 proc. apklaustųjų, tai 18–25 metų amžiaus grupėje dažnai, kartais ar bent retkarčiais dėl siuntos būklės nerimaujančių respondentų dalis yra kone dvigubai didesnė ir viršija 70 proc.
Pasak M. Rudzio, tokiam ryškiam skirtumui įtakos gali turėti ir internetu užsakomų prekių pobūdis.
„Jauni pirkėjai kur kas aktyviau naudojasi elektronine prekyba, internetu dažnai užsisako kosmetikos ir grožio priemonių, maisto papildų bei kitų produktų, kurių savybės ir yra labiausiai priklausomos nuo jų laikymo temperatūros“, – svarsto M. Rudzys.
Tuo pat metu „SmartPosti“ pardavimų Lietuvoje vadovas pastebi, kad dažnesnis susirūpinimas nebūtinai reiškia, jog žmonės apskritai vengia paštomatų – veikiau tai rodo, kad jie geriau įvertina konkrečios prekės savybes ir ieško tinkamiausio jos pristatymo sprendimo.
„Vienas paprasčiausių karščio problemos sprendimo būdų – patalpų viduje esantis paštomatas, kuriame siunta nėra tiesiogiai veikiama lauko temperatūros ir saulės spindulių“, – pažymi M. Rudzys.
Per karščius dalis gyventojų įpročius keičia
„Smartposti“ užsakytos apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad dėl aukštos oro temperatūros savo užsakymų siuntimo paštomatais įpročius keičia maždaug vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų. 4 proc. respondentų atsakė, kad laukdami siuntos per karščius dažniausiai renkasi patalpų viduje esančius paštomatus, o dar 7 proc. – kurjerių paslaugas, kai siunta pristatoma tiesiai į namus.
Dar beveik trečdalis, 32 proc., apklaustųjų atsakė, kad nors karščio bangos jų pasirinktam siuntos pristatymo būdui įtakos neturi, vis tik gautą siuntą stengiasi atsiimti kaip galima greičiau. Pastarojo aspekto svarbą išskiria ir M. Rudzys, pasak kurio, įvertinus laukiamos prekės jautrumą, pristatymo vietą ir savo dienos planus, greitas siuntos atsiėmimas gali gerokai sumažinti riziką, kad aukšta temperatūra paveiks pirkinio savybes.
Kokie pirkiniai karščiui jautriausi?
Temperatūros poveikis konkrečiam produktui priklauso nuo gaminio sudėties, pakuotės ir laiko, kurį jis praleidžia nepalankiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, daugumos kosmetikos priemonių gamintojai jas rekomenduoja laikyti maždaug 15–25 laipsnių temperatūroje. Ilgiau veikiant karščiui, nagų lakas gali sutirštėti, o lūpų dažai – suminkštėti ar deformuotis. Aukštoje temperatūroje taip pat gali atsiskirti kremų, losjonų ir kitų emulsijų sudedamosios dalys ir dėl to pasikeisti jų konsistencija.
Aukšta temperatūra taip pat gali paveikti kvepalų aromatą, kvapo intensyvumą ir išliekamumą. Karštyje nereikėtų ilgam palikti net apsauginių kremų nuo saulės – gamintojai dažnai nurodo jų nelaikyti aukštesnėje nei 30 laipsnių temperatūroje.
Oro sąlygos svarbios ir maisto papildams. Pavyzdžiui, kai kuriuos probiotikus rekomenduojama laikyti ne aukštesnėje nei 25 laipsnių temperatūroje, nes ilgiau laikant karštyje, juose gali sumažėti gyvybingų bakterijų kiekis. Aukštesnė temperatūra taip pat spartina žuvų taukų oksidaciją ir gali paveikti kai kuriuos vitaminus, ypač vitaminą C bei dalį B grupės vitaminų.
Dar viena prekių grupė, kurios laikymo sąlygas verta patikrinti, yra kontaktiniai lęšiai ir jų priežiūros priemonės. Patys lęšiai sandarioje originalioje pakuotėje gali būti gana atsparūs temperatūros svyravimams, tačiau jų priežiūros skysčius paprastai rekomenduojama laikyti kambario temperatūroje. Todėl ir šiuo atveju svarbu vadovautis konkretaus gamintojo nurodymais.
„Tai nereiškia, kad vasarą negalima užsakyti šių prekių pristatymo į paštomatą – jos tiesiog jautresnės, tad ir dėmesio tam, kokiomis sąlygomis siunta atkeliaus, reikia skirti daugiau. Svarbiausia patikrinti gamintojo nurodytas laikymo sąlygas, pasirinkti tinkamą pristatymo vietą ir pasirūpinti, kad siunta neliktų laukti pernelyg ilgai. Pavyzdžiui, jei užsakymo lange matote, kad pristatymas planuojamas penktadienį, o jūs savaitgaliui išvažiuojate, galbūt verta užsakymą suplanuoti kitai savaitei“, – pataria M. Rudzys.
Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ buvo atlikta 2026 m. liepos 18–28 dienomis. Joje dalyvavo 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
