Šiandien 14 val. Seime (Lietuvos Tarybos salė) Seimo narės Angelės Jakavonytės iniciatyva vyksiančiame pasitarime atsakingų institucijų atstovai aptars situaciją Lietuvoje dėl vėtrų išvartytų miškų ir sprendimus, kaip juos tvarkyti saugomose teritorijose.
Pagrindinis pasitarimo tikslas – spręsti klausimą, ką daryti su saugomais, bet vėtros išvartytais miškais. Paaiškėjo, kad prieš porą savaičių Dzūkijoje vėtrų išvartytų medžių savininkai negali sutvarkyti be leidimo iš saugomų teritorijų tarnybos. Kai kuriose vietose tokie medžiai kelia pavojų gyventojų turtui ir patiems gyventojams.
Seimo narė A. Jakavonytė, susidūrusi su šia problema, kai vėtra nuniokojo Varėnos rajone, Kasčiūnų kaime esančią jos tėčio, partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodybą, kurioje įrengta partizanų vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko-Vanago vadavietė bei Partizanų muziejus, pastebi, kad į Kasčiūnų kaimą vedantis miško kelias buvo užverstas išvirtusiais medžiais. Nors kelias atlaisvintas, šalia esantys nulūžę medžiai kelia pavojų. Tokių pavojingų vietų vėtrų nusiaubtose teritorijose yra daug.
Parlamentarė A. Jakavonytė atkreipia dėmesį: „Kai saugome mišką, nepamirškime saugoti ir žmonių. Į vėtros nusiaubtus miškus šiuo metu geriau neiti, nesaugu ir važiuoti. Prie pat kelio stovi nulūžę, pavojingai pakibę medžiai – tarsi pieštukai. Užtenka stipresnio vėjo gūsio, ir toks medis gali nuvirsti tiesiai ant kelio, automobilio ar, neduok Dieve, žmogaus.“
„Labiausiai neramina tai, kad, kiek suprantu, šie pavojingi medžiai čia gali likti ilgam, nes šis miško masyvas priskiriamas natūraliai buveinei „Vakarų taiga“. Suprantu, kad saugomose teritorijose galioja griežti reikalavimai ir miško tvarkymas nėra toks paprastas. Gamtą ir jos natūralias buveines tikrai turime saugoti. Tačiau kartu turime galvoti ir apie žmonių saugumą. Ar negalima rasti sprendimo, kuris leistų išsaugoti vertingą miško buveinę ir kartu pašalinti akivaizdžią grėsmę žmonėms bei jų turtui? Manau, kad tokiose situacijose institucijos turėtų ieškoti sprendimų, o ne tik pasakyti, kad leidimo išduoti negalima. Gamtą saugoti būtina. Tačiau žmogaus saugumas taip pat negali būti pamirštas“, – pabrėžia A. Jakavonytė.
