Vokietija planuoja beveik 12 mlrd. eurų vertės tolimojo nuotolio raketų arsenalą, kuris leistų smogti už šimtų ar tūkstančių kilometrų esančiai karinei infrastruktūrai. Nutekintuose šalies Gynybos ministerijos vidaus dokumentuose šie pajėgumai vadinami vienu svarbiausių Vokietijos ir NATO prioritetų, pranešė „Politico“.
Pirmosios raketos būtų dislokuotos 2027 metais
Planuojami ginklai galėtų pasiekti vadavietes, aerodromus, raketų paleidimo įrenginius ir logistikos centrus. Jais siekiama suteikti Vokietijai galimybę atsakyti įprastiniais ginklais ir neperžengti branduolinio slenksčio.
Pirmuoju programos etapu numatyta įsigyti palyginti nebrangių sparnuotųjų raketų, tinkamų masinei gamybai ir naudojimui dideliais kiekiais. Jas ketinama pradėti dislokuoti 2027 metais.
Dokumentuose įvardijami trys galimi kandidatai: JAV ir Izraelio startuolio „Covenant Industries“ kuriama raketa „Anthem“, neįvardyto Ukrainos gamintojo sistema BARS ir Ukrainos bendrovės „Fire Point“ raketa „Flamingo“.
Berlynas jau derasi su dviem galimais tiekėjais. 2027 metais Vokietija tikisi gauti raketų pavyzdžių kvalifikaciniams bandymams, o vėliau planuoja sudaryti bendrąsias sutartis, pagal kurias būtų galima pradėti masinę gamybą.
Gynybos ministerija tokias raketas vertina kaip ekonomiškai efektyvią priemonę, kuri papildytų brangesnes tolimojo nuotolio sistemas.
„Tomahawk“ užpildytų spragą iki europinių sistemų
Antrąją programos dalį sudarytų JAV sparnuotosios raketos „Tomahawk“ ir antžeminės mobiliosios „Typhon“ paleidimo sistemos. Pirmąjį operacinį šių ginklų pajėgumą Vokietija norėtų pasiekti iki 2029 metų pabaigos.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas liepos 9 dieną šalies federaliniame parlamente Bundestage paskelbė apie susitarimą su JAV dėl „Tomahawk“ įsigijimo. Vokietijos vyriausybė vėliau patvirtino gavusi pažadą leisti pirkti ir šias raketas, ir „Typhon“ paleidimo sistemas.
Vokietijos kariuomenės duomenimis, „Typhon“ sistema gali leisti įprastines, nebranduolines „Tomahawk“ bei SM-6 raketas. Vienoje jos paleidimo įrenginio sekcijoje yra keturios vertikalaus paleidimo celės.
Gynybos ministerija amerikietišką sistemą laiko tarpiniu sprendimu, nes savų Europos tolimojo nuotolio ginklų kūrimas gali užtrukti dar septynerius–dešimt metų.
Britų ir vokiečių ginklai pasiektų taikinius už 2 000 kilometrų
Dar dvi arsenalo programos dalys vykdomos kartu su Jungtine Karalyste. Abi valstybės kuria naują didelio našumo sparnuotąją raketą ir hipergarsinį sklendžiantį ginklą.
Bendras darbas remiasi 2024 metų spalį pasirašytu „Trinity House“ gynybos susitarimu. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija 2026 metų kovo 16 dieną patvirtino, kad kuriama sunkiau aptinkamų sparnuotųjų ir hipergarsinių ginklų šeima, kurios nuotolis viršys 2 000 kilometrų.
Šios sistemos pirmiausia projektuojamos paleisti nuo žemės, tačiau taip pat vertinamos jų aviacinės ir jūrinės versijos. Pradėti jas eksploatuoti numatoma ketvirtajame dešimtmetyje.
Brangiausiai programos daliai dokumentuose numatyta beveik 9 mlrd. eurų ginklams kurti ir įsigyti, dar 182 mln. eurų – jiems eksploatuoti. Atskirai naujos sparnuotosios raketos kūrimui bei įsigijimui planuojama apie 1,8 mlrd. eurų, o techninei priežiūrai – 97 mln. eurų.
Atskiruose dokumentuose išvardytos išlaidos sudaro apie 11 mlrd. eurų, tačiau ministerijos vidaus diskusijose minima beveik 12 mlrd. eurų bendra suma.
Finansavimas dar nėra galutinai patvirtintas. Strateginės reikšmės raketų įsigijimui reikės Bundestago pritarimo, o Vokietijos kariuomenė pabrėžia, kad parlamentas lieka galutinė tokių sprendimų kontrolės institucija.
Vokietijos kariuomenės vertinimu, dabartiniu tempu besiginkluojanti Rusija jau nuo 2029 metų galėtų įgyti pajėgumų kariniu būdu pulti Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO). Todėl tolimojo nuotolio smogiamieji ginklai laikomi priemone, galinčia atgrasyti Maskvą nuo tokio žingsnio.
