Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) rugpjūčio 27 dieną gavo Seimo nario ir „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio kasacinį skundą dėl nuosprendžių už neapykantos žydams kurstymą ir šiurkštų Holokausto menkinimą.
Skundu prašoma baudžiamąją bylą nutraukti
Kasacinį skundą pateikė R. Žemaitaičio advokatas Vytautas Sirvydis. Juo prašoma panaikinti žemesniųjų instancijų teismų nuosprendžius ir nutraukti politikui iškeltą baudžiamąją bylą.
Šiuos skundo reikalavimus BNS patvirtino LAT Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Tautvilė Merkevičiūtė. Pats R. Žemaitaitis teismų sprendimus jo byloje vadina politiniais.
Apeliacinis teismas baudą padidino dvigubai
Vilniaus apygardos teismas 2025 metų gruodžio 4 dieną pripažino R. Žemaitaitį kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo bei skyrė jam subendrintą 5 tūkst. eurų baudą.
Byloje buvo vertinami politiko 2023 metų gegužę ir birželį paskelbti „Facebook“ įrašai ir pasisakymas Seimo plenariniame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalyje pasisakymų vartota žeminanti kalba ir pateikti istoriniais šaltiniais nepagrįsti teiginiai, kuriais žydai kaip grupė kaltinti sovietinėmis represijomis bei kitomis XX amžiaus tragedijomis.
Teismas taip pat atmetė R. Žemaitaičio paaiškinimą, kad vietoje Pirčiupių žudynių jis ketino paminėti Kaniūkų įvykius, nes paskelbto teksto datos ir detalės atitiko Pirčiupių tragediją.
Lietuvos apeliacinis teismas 2026 metų liepos 22 dieną iš dalies patenkino prokuroro skundą ir galutinę baudą padidino iki 10 tūkst. eurų. Už neapykantos kurstymo epizodus nustatyta bauda padidinta nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų, o už Holokausto menkinimą – nuo 4 tūkst. iki 9 tūkst. eurų. Subendrinus bausmes galutinė bauda siekė 10 tūkst. eurų.
Teismas įvertino septynis pasisakymų epizodus
Apeliacinis teismas atsižvelgė į septynis R. Žemaitaičio pasisakymų epizodus, jų tęstinumą, retorikos agresyvumą, istorinių faktų iškraipymą ir politiko statusą.
Tris vieną po kito paskelbtus „Facebook“ tekstus teismas pripažino šiurkščiai menkinusiais Holokaustą. Juose kalbėta apie išgalvotą „lietuvių holokaustą“, o žydų partizanų veiksmai nepagrįstai sutapatinti su sistemingomis sovietų represijomis.
Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėjo liepos 22 dieną, tačiau per tris mėnesius galėjo būti skundžiamas LAT. R. Žemaitaičio skundas pateiktas šiam terminui nepasibaigus. Pagal Seimo statutą parlamentas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio dėl Seimo nario padaryto nusikaltimo nuorašą, turi pradėti apkaltos procesą.
