Lietuvos ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį, rugpjūčio 27 dieną, Taline susitinka su Estijos premjeru Kristenu Michalu. Daugiausia dėmesio jie skirs dronų keliamiems iššūkiams ir koordinuotam abiejų Baltijos valstybių atsakui.
Premjerai tariasi po dronų incidentų
Lietuvos Vyriausybės komunikacijos departamentas vizito išvakarėse pabrėžė, kad Lietuva ir Estija susiduria su panašiais dronų keliamais iššūkiais, todėl šalims būtina veikti bendrai ir koordinuotai.
Anksčiau 2026 metais į abiejų valstybių teritorijas buvo įskridę Rusijos poveikį patyrusių ukrainietiškų dronų.
Gegužės 19 dieną į Estijos oro erdvę iš Rusijos pusės įskrido dronas, kurį Estijos gynybos pajėgos įvertino kaip tikriausiai ukrainietišką. Incidentas vyko Rusijai intensyviai trikdant ir klaidinant palydovinės navigacijos GPS signalus.
Šiauliuose dislokuoti NATO Baltijos šalių oro policijos misiją vykdantys Rumunijos naikintuvai F-16 droną viena raketa numušė Pietų Estijoje, į pietus nuo Peltsamos. Raketa paleista 12.14 val. vietos laiku.
Operacijai vadovavo Latvijos oro operacijų valdymo centras, o Estijos saugumo policija dėl incidento pradėjo baudžiamąjį tyrimą.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija yra pareiškusi, kad pasikartojantys Rusijos dronų įskridimai į Baltijos šalis, Lenkiją, Moldovą, Rumuniją ir kitas valstybes rodo Rusijos vadovybės abejingumą žmonių gyvybėms, valstybių suverenumui ir tarptautinei teisei.
Lietuva stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra sakęs, kad Rusija gali svarstyti atakas prieš Baltijos regiono kritinę infrastruktūrą, panaudodama ukrainietiškus dronus.
Ministras kartu pabrėžė, kad Rusijos pajėgų telkimo prie Lietuvos sienos nefiksuojama ir tiesioginės konvencinės grėsmės tuo metu nebuvo. Vis dėlto, jo vertinimu, didėjo provokacijų ir vadinamosios netikros vėliavos operacijų – veiksmų, kuriais siekiama atsakomybę suversti kitai šaliai – rizika.
Reaguojant į galimas Rusijos operacijas Lietuvoje sustiprinta tiltų, elektros pastočių, dujų tiekimo sistemų ir ryšių mazgų apsauga. Ją užtikrina Viešojo saugumo tarnyba, o prireikus pareigūnams padėtų Lietuvos kariuomenė.
Taline bus tariamasi ir dėl Ukrainos bei „Rail Baltica“
M. Sinkevičius į Estijos vyriausybės būstinę Stenbocko rūmuose turėjo atvykti 16 val. Bendra premjerų spaudos konferencija Taline esančiame Rüütelkonna pastate numatyta 17.05 val. vietos laiku.
Susitikime taip pat bus aptarta parama Ukrainai, sankcijos Rusijai, regiono saugumas ir gynyba, bendri infrastruktūros projektai bei gynybos pramonės bendradarbiavimas.
M. Sinkevičiaus teigimu, Baltijos ir Skandinavijos valstybių bendradarbiavimo potencialas yra didelis, o Estijos vaidmuo šiame regione – nepakeičiamas.
K. Michalas prieš susitikimą sakė, kad Estija ir Lietuva panašiai vertina regiono saugumo padėtį, daug investuoja į gynybą, remia Ukrainą ir supranta NATO rytinio flango stiprinimo svarbą.
Premjerai ketina aptarti ir Baltijos valstybes turinčio sujungti europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ tęstinumą. Dar viena pokalbio tema – glaudesnis bendradarbiavimas Europos Sąjungoje, įskaitant derybas dėl kito ilgalaikio ES biudžeto.
Rugpjūčio 28 dieną prie M. Sinkevičiaus ir K. Michalo Estijos Pernu apskrityje prisijungs Latvijos premjeras Andris Kulbergas. Trijų Baltijos valstybių vyriausybių vadovai su šeimomis dalyvaus neformaliame Baltijos Ministrų Tarybos vasaros susitikime.
