Jei darbuotojas po atostogų negrįžta į darbą arba praneša, kad dirbs iš užsienio be išankstinio suderinimo, darbdaviui kyla organizacinių ir teisinių iššūkių. Teisės firmos „Sorainen“ darbo teisės ekspertė Aurelija Daubaraitė pataria, kaip darbdaviui reaguoti proporcingai ir užtikrintai.
Kontaktuokite su darbuotoju ir neskubėkite su nuobaudomis
Pirmiausia, jei darbuotojas negrįžta po atostogų, reikėtų pabandyti su juo susisiekti telefonu, o vėliau pokalbį užfiksuoti elektroniniu paštu. Jei tiesioginis ryšys nepavyksta, galima kreiptis į darbuotojo nurodytą kontaktinį asmenį nelaimės atvejais.
Ekspertė pabrėžia, kad darbuotojas gali turėti pateisinamų priežasčių, kodėl negalėjo grįžti į darbą kaip planuota – pavyzdžiui, dėl atšaukto skrydžio ar sveikatos problemų. Todėl darbdaviui svarbu įvertinti situaciją ir proporcingai reaguoti, neskubant skirti nuobaudų ar kaltinti. Paprastai darbuotojas privalo informuoti darbdavį apie nenumatytas aplinkybes ir pateikti jas įrodančius dokumentus, pvz., pranešimą apie atšauktą skrydį. Darbdavys turi teisę paprašyti tokių įrodymų.
Dirbti iš užsienio pats nuspręsti negali
Jei darbuotojas neatvyksta į darbą be pateisinamos priežasties ir neinformuoja darbdavio, pastarasis turi teisę taikyti drausminę atsakomybę, kuri gali siekti nuo įspėjimo iki atleidimo. Svarbu, kad sprendimas dėl atleidimo būtų proporcingas pažeidimui, o visas procesas – tinkamai dokumentuotas.
A. Daubaraitė taip pat atkreipia dėmesį į situacijas, kai darbuotojai vienasmeniškai nusprendžia tęsti darbą nuotoliniu būdu iš užsienio. Tai nėra darbuotojo teisė, o galimybė, kuri turi būti iš anksto suderinta su darbdaviu. Jei darbdavys sutinka, būtina aptarti darbo trukmę, atsakomybes, saugos ir sveikatos, mokesčių bei migracijos klausimus. Priešingu atveju, jei darbuotojas nepateisina neatvykimo ir nesuderina darbo iš užsienio, jam gresia drausminės pasekmės.
„Norint išvengti panašių situacijų ateityje, svarbu vidaus dokumentuose aiškiai apibrėžti tvarką: kada ir kokiomis sąlygomis galima tartis dėl darbo nuotoliniu būdu ar vadinamųjų darbostogų, kaip ir iki kada darbuotojas privalo informuoti darbdavį apie kliūtis grįžti į darbą, bei kokios pasekmės bus taikomos šių taisyklių nesilaikymo atveju. Aiškios vidinės taisyklės padeda užkirsti kelią nesusipratimams ir užtikrina sklandų situacijų valdymą tiek darbuotojui, tiek darbdaviui“, – apibendrina darbo teisės ekspertė A. Daubaraitė.
