Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Radvilų rūmų dailės muziejuje vykusioje šiuolaikinio meno parodos „(Ne)saugumo ribos“ diskusijoje buvo nagrinėjama, kaip globalūs procesai, tokie kaip karas Ukrainoje ir klimato krizė, veikia visuomenės saugumo sampratą, globalios ateities scenarijus ir kasdienius įpročius. Menotyrininkė Agnė Narušytė, klimatologas Justas Kažys ir klimato tyrėjas Silvestras Dikčius diskutavo, kaip šie reiškiniai veikia individualią ir kolektyvinę psichiką, keičia kasdienybę ir formuoja ateitį.
Diskusijoje akcentuoti karo Ukrainoje ir klimato krizės iššūkiai, kurie, nors ir veikia skirtingai, dažnai susipina ir stiprina nesaugumo jausmą, skatina permąstyti tradicines šalių sienų ir asmeninių ribų sampratas. Parodos kuratorė Skaidra Trilupaitytė pabrėžė, kad karo Ukrainoje sukelta ekologinė katastrofa ir tarptautinės informacinės erdvės trikdžiai, tokie kaip duomenų vagystės ar informacinis karas, neabejotinai susiję su saugumo ir pažeidžiamumo klausimais.
Klimatologas J. Kažys pateikė konkretų pavyzdį, kaip karo veiksmai gali trikdyti meteorologinius tyrimus, iškraipydami duomenis ir leisdami juos panaudoti dezinformacijai. Klimato kaitos tyrėjas S. Dikčius teigė, kad klimato kaita yra globali problema, nepaisanti žmogiškojo ribotumo, o visuomenės dėmesys jai svyruoja, tačiau svarbu išlaikyti kasdienius mus stabilizuojančius veiksnius, pavyzdžiui, atliekų rūšiavimą.
Diskusijos dalyviai taip pat svarstė, ar verta visuomenei mokytis prisitaikyti prie neišvengiamų klimato pokyčių, ar vis dėlto su jais kovoti. Pabrėžta, kad kova su dezinformacija ir klimato kaita reiškia švietimą, tarpdisciplininių ryšių kūrimą ir sprendimų priėmėjų paveikimą. Kaip nusiraminimo būdai ir vidinės pusiausvyros atkūrimo priemonės buvo minimi kasdieniai ritualai, pavyzdžiui, atliekų rūšiavimas, gamtos pajautimas, informacinio srauto valdymas ir netgi lėtas kavos gėrimas ryte.
Paroda „(Ne)saugumo ribos“ LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje veiks iki rugsėjo 20 d.
