Didžiosios Kazachstano naftos perdirbimo gamyklos nepanaudojo joms skirtų A-92 benzino eksporto į Rusiją kvotų. Keturi „Reuters“ kalbinti sektoriaus šaltiniai nurodė, kad prekybą stabdė sudėtingi atsiskaitymai per Rusijos bankus, Vakarų sankcijų rizika ir didelė paklausa pačiame Kazachstane.
Dvi gamyklos nepanaudojo po 17,5 tūkst. tonų kvotų
2026 metų liepą Kazachstano energetikos ministerija leido Pavlodaro naftos perdirbimo gamyklai šalies šiaurės rytuose eksportuoti į Rusiją 17,5 tūkst. tonų A-92 benzino, tačiau siunta nebuvo išgabenta. Tai antra pagal pajėgumą šalies naftos perdirbimo gamykla, per metus galinti perdirbti apie 5,5 mln. tonų žaliavos.
Rugpjūtį tokio pat dydžio – 17,5 tūkst. tonų – kvota skirta Vakarų Kazachstane veikiančiai Atyrau gamyklai. Jos metinis pajėgumas taip pat siekia apie 5,5 mln. tonų. Vis dėlto gamykloje laikomų naftos produktų valdytojai nusprendė benzino neeksportuoti ir nukreipti jį į Kazachstano vidaus rinką.
„Niekas nenori būti nubaustas sankcijų“, – vienas šaltinis aiškino sprendimą atsisakyti eksporto. Pašnekovai taip pat atkreipė dėmesį į sudėtingus atsiskaitymus per Rusijos bankus.
Atyrau benzinas Rusijos importuotojams siūlytas po 1100–1200 JAV dolerių už toną. Šaltinių skaičiavimu, tai buvo maždaug 43 proc. daugiau už 70 828 rublių už toną kainą Sankt Peterburgo tarptautinėje prekių ir žaliavų biržoje.
Kazachstano energetikos ministerija anksčiau tvirtino negavusi oficialaus Maskvos prašymo tiekti benziną, nors sektoriaus šaltiniai skelbė apie Rusijos ir Kazachstano derybas.
Kazachstanas saugo degalų atsargas vidaus rinkai
Eksporto atsisakyta ir dėl didelės sezoninės degalų paklausos Kazachstane. Atsargas papildomai spaudė degalų trūkumas kaimyninėse valstybėse.
Rugpjūčio 26 dieną Kazachstano A-92 benzino atsargos siekė 272 tūkst. tonų, palyginti su 267 tūkst. tonų rugpjūčio 14-ąją. Tačiau A-95 benzino atsargos per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 88 tūkst. iki 79 tūkst. tonų, o dyzelino – nuo 323 tūkst. iki 316 tūkst. tonų.
Siekdama apsaugoti vidaus rinkos balansą, valstybinė Kazachstano naftos ir dujų bendrovė „KazMunayGas“ Pavlodaro gamyklos remontą, planuotą nuo rugsėjo 18 iki spalio 17 dienos, perkėlė į 2027 metų kovą.
Vienintelė Kazachstano gamykla, faktiškai eksportavusi benziną į Rusiją, buvo gerokai mažesnė „Kondensat“, per metus galinti perdirbti apie 850 tūkst. tonų žaliavos. Liepą ji išsiuntė į Rusiją apie 9 tūkst. tonų benzino, o rugpjūtį geležinkeliu gavo pirmąją 4,1 tūkst. tonų rusiškos naftos partiją. Anksčiau žaliavą gamyklai tiekė Rusijos bendrovė „Tatneft“.
Kazachstano energetikos ministras Erlanas Akkenženovas rugpjūčio 25 dieną paskelbė, kad apie 70 proc. „Kondensat“ iš rusiškos naftos pagaminto benzino ir dyzelino bus grąžinama Rusijai, o iki 30 proc. produkcijos liks Kazachstane. Pasak ministro, tiekimo mastą ribos geležinkelio pralaidumas, nes gamykla nėra prijungta prie naftotiekių.
Rusijos gamyba patenkina tik du trečdalius paklausos
Tyrimų bendrovės „NEFT Research“ išorinės komunikacijos direktoriaus Dmitrijaus Prokofjevo vertinimu, Rusijos vidaus benzino gamyba padengia tik apie du trečdalius šalies paklausos.
Nuo 2026 metų pradžios Ukrainos dronai Rusijos naftos perdirbimo įmones atakavo daugiau kaip 70 kartų. Vien nuo rugpjūčio pradžios visiškai sustojo penkios gamyklos.
Energetikos konsultacijų bendrovė „Rystad Energy“ prognozavo, kad 2026 metų liepos–gruodžio mėnesiais Rusija vidutiniškai perdirbs apie 4 mln. barelių naftos per parą – beveik 30 proc. mažiau už 2016–2023 metų sezoninį vidurkį.
Sektoriaus šaltinių optimistiniu scenarijumi, rugsėjį degalų pasiūla Rusijoje galėjo padidėti tik 10–15 proc. Jų teigimu, tokio prieaugio neužtektų deficitui panaikinti vien vietos gamybos pajėgumais.
