„The Telegraph“ vertinimu, Keiro Starmerio pasitraukimas iš Jungtinės Karalystės premjero pareigų ir 2027 metais numatoma Emmanuelio Macrono kadencijos pabaiga gali sukurti lyderystės vakuumą Norinčiųjų koalicijoje, remiančioje Ukrainą. Leidinys įspėja, kad tai keltų riziką lėtai koalicijos erozijai.
Koalicija po K. Starmerio pasitraukimo tęsia bendrą koordinavimą
K. Starmeris pareigas paliko liepos 20 dieną, o jo įpėdiniu tapęs Andy Burnhamas liepos 26-ąją priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. A. Burnhamas tuomet pareiškė, kad JK ir Ukrainos ryšys bei parama bus tęsiami jo vyriausybės laikotarpiu.
Liepos 13 dieną Paryžiuje E. Macronas koalicijos susitikimui pirmininkavo kartu su A. Burnhamu ir Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad koaliciją jau sudaro 37 šalys, tarp jų naujai prisijungusios Moldova ir Šiaurės Makedonija.
Bendrame pirmininkų pareiškime šalys dar kartą patvirtino paramą Ukrainai, paragino nedelsiant ir visiškai nutraukti ugnį bei įsipareigojo teikti karinę, finansinę ir civilinę pagalbą tiek, kiek reikės.
Saugumo garantijos būtų aktyvuotos tik po patikimų paliaubų
Koalicija numato, kad saugumo garantijos įsigaliotų tik įsitikinus, jog kovos veiksmai tikrai nutraukti. Jos būtų gynybinės ir papildytų Ukrainos dvišalius susitarimus su partneriais.
Parengta Daugianacionalinė pajėga Ukrainai, arba MNF-U, Ukrainos prašymu turėtų veikti sausumoje, ore ir jūroje tik po patikimo karo veiksmų nutraukimo. Planuojama surengti pratybas, skirtas jos pasirengimui pademonstruoti.
Liepos 24 dieną britų generolas leitenantas Tomas Batemanas Paryžiuje perėmė MNF-U vadovavimą iš Prancūzijos karininko. JK gynybos ministerija tai apibūdino kaip iš anksto numatytą bendro britų ir prancūzų vadovavimo rotaciją.
„The Telegraph“ abejoja, ar F. Merzas užpildytų spragą
Leidinys potencialiu E. Macrono įpėdiniu Europos lyderystėje laiko F. Merzą, tačiau abejoja jo politiniu stabilumu. CDU deputatas Roderichas Kiesewetteris pareiškė, kad kancleris „nėra Churchillis“, taip pat kritikavo CDU ir socialdemokratų požiūrį į santykius su Maskva. Tai yra parlamentaro politinis vertinimas.
F. Merzas liepos 13 dieną oficialiai patvirtino Vokietijos ir partnerių ketinimą tęsti indėlį į Ukrainos saugumą ir po paliaubų. Vis dėlto „The Telegraph“ rašo, kad E. Macrono pasitraukimas 2027 metais būtų pagrindinė rizika koalicijos tęstinumui, o lažybininkų favorite Prancūzijos prezidento poste laikoma Marine Le Pen. Tai politinė prognozė, o ne patvirtintas rinkimų rezultatas.
Leidinys taip pat mini Lenkijos premjerą Donaldą Tuską ir Italijos premjerę Giorgią Meloni. D. Tuskas sausio 6 dieną dar kartą atmetė Lenkijos karių dislokavimą Ukrainoje, tačiau pabrėžė, kad partneriai to iš Varšuvos ir nesitiki. G. Meloni sausio 9 dieną pakartojo, kad Italija nesiųs taikdarių į Ukrainą; jos vertinimu, stipriausia saugumo garantija Kyjivui būtų NATO 5-ojo straipsnio apsauga.
